Laimės paslaptis – pagalba ir parama kitiems
2007-ieji – greitai prabėgę antrieji mūsų kelionės metai. Jei dauguma žmonių gyvena pagal formulę „nuo 8 iki 5” (pradėdami darbą 8-tą ryto ir užbaigdami 5-tą vakaro), tuo tarpu mes pastebėjome, kad pradedam susigyventi su modeliu, kurį galėtume pavadinti „7 plius 5” – 7 mėnesius keliaujame ir 5 gyvename vienoje vietoje. 2006 metais netikėtai 5 mėnesius praleidome mažame Copper Bank kaimelyje Belize, o paskutinius penkis šių metų mėnesius buvom užstrigę kultūrinių renginių nestokojančioje Cuencoje, Ekvadore.
Lygiai prieš metus mes Jums linkėjome tikėti svajonėmis, nes jos tikrai vieną dieną išsipildo. Tuo tarpu mes gyvename savo svajonėmis, kurios įgyvendinamos žingsnis po žingsnio… Kaip ten bebūtų, kai kurie žingsniai nėra įmanomi be žmonių pagalbos, kuriuos sutinkame kelionės metu. Norėtume nuoširdžiai padėkoti visiems atsitiktinai sutiktiems nepažįstamiems už jų gerumą, supratimą, paramą ir pagalbą, kurie tapo mūsų momentiniais ir net ilgalaikiais draugais:
- Stiuartui, mūsų pirmam kapitonui, kurio dėka realizavom svajonę būriuoti Karibų jūroje;
- Ivonai, kuri mums daug padėjo 2-iejų savaičių vizito Cienfuegos mieste (Kuba) metu;
- Robertui, kuris padėjo įgyvendinti mūsų trijų savaičių siurprizinį vizitą Europoje;
- Vairuotojui Luisui iš Kosta Rikos, kurio namuose po atakos gyvenome net tris savaites;
- Lietuvių kilmės venesualiečiams Elenai ir Rimui, kurie mumis nuoširdžiai rūpinosi Karakase;
- Aracelly iš Nikaragvos, kuri mus ne tik pavežė, bet ir pasikvietė pasisvečiuoti jos name Granadoje tiesiai and Nikaragvos ežero kranto;
- Sunkvežimio vairuotojui Rolando ir jo sūnui Kosta Rikoje, kurie padėjo pabėgti iš narkomano užpuolimo vietos Cartago priemiestyje;
- Franciskui, kuris dalinosi su mumis asmeninėmis paslaptimis, ir siūlė po mirties atiduoti savo namą Kuboje;
- Policijos komisariatui Ibaros mieste Ekvadore, kurie naktį nepaliko mūsų gatvėje ir leido pernakvoti paskaitų auditorijoje;
- Nuostabiam žmogui Armando ir jo šeimynai Kolumbijoje, už pavežimą ir kvietimą pasisvečiuoti jų namuose;
- Duranų šeimai visuomet karštame La Fria (fria=šaltas) miestelyje Venesueloje, už jų svetingumą ir susidomėjimą magiškais triukais;
- Silvijai ir Dominikui iš Kanados, kurių automobilyje keliavome net 2 paras nuo Kosta Rikos iki Salvadoro;
- Chuanui Duranui, kuriam susitikimas su dviem Europiečiais vidury Salvadoro laukų buvo tarsi stebuklas;
- Dantistei Paulai iš Kvenkos (Ekvadore), už pagalbą ir nuoširdžią draugystę;
- Prancūzams Jean-Jacques ir Cathy, kurie mums padėjo išvegti bankroto Kuboje pasikviesdami su jų jachta keliauti iki Panamos;
- Michailui iš Rusijos, kuris mus įkvėpė ir visokeriopai palaikė dviejų pasninkų metu;
- Skotui iš JAV, už pagalbą būnant „paštininku” ir perduodant laišką mūsų draugams Belize;
- …
…na, ir žinoma, išreiškiame didelę padėką daugeliui kitiems čia nepaminėtiems žmonėms, kurie mus suprato, palaikė ir gelbėjo, arba tiesiog džiaugėsi kartu su mumis. Visi jie yra svarbi mūsų kelionės – didžiausios svajonės, kuri pildosi visų jų dėka – dalis.
Manome, kad svarbiausia gyvenime yra padėti vieni kitiems nesitikint atgalinio ryšio. Stengiamės padėti ir aukotis kitiems žmonėms, nes tai suteikia džiaugsmą ne tik jiems, bet ir mums. Ypatingai šios kelionės metu gaudami tiek daug teigiamos šilumos iš pasaulio, jaučiame pareigą kiek išgalėdami atsakyti tuo pačiu. Jei tik turime galimybę, gelbėjam kitiems žmonėms, tikėdamiesi, jog tai juos priartins prie jų svajonių išsipildymo. Per du keliavimo metus esame užbaigę ar bent jau inicijavę šiuos mini projektėlius:
- Lėlė Ersilijai (Belize);
- Fernando daržovių ir vaisių sodelis Belize;
- Šeimos suradimas Salvadore;
- Pagalba gražiausiam Kolumbijos šunėkui Betchovenui tapti visas teises turinčia šeimos dalimi;
- Leidėjo paieška dešimčiai rašytojo Archimedo knygų (Venesuela);
- Rėmėjų paieška mažai Evangelikų bendruomenei Salvadoro kaimelyje.
Taigi, nepamirškite, jog pagrindinis raktas į laimę – tai besąlyginė pagalba vieni kitiems!
Linkime netikėtų Kalėdų bei negirdėtais stebuklais ir naujais draugais gausių ateinančių metų!
Augustas & Katja
Grazus straipsnis:) gerus zmones sutiktus kelioneje visada prisiminsi, bet turbut sutikt juos vel maza tikimybe. ir praleidus 5menesius, prisirisus prie aplinkos, zmoniu sunku palikt..
O seip geru kelioniu ir laimingu nauju metu!
p.s.
su sv.Kaledom ir.. prasmingu Nauju – 2008!
Sekme es! 😉
„..pagrindinis raktas į laimę – tai besąlyginė pagalba vieni kitiems!”
arba:
daryk kitiems tai, ka nori, kad tau darytu(?)
Ne stebūklas, o stebuklas;)
ačiūūū 🙂