Mūsų namas Varkaloje

Į Varkalą (Kerala, Pietų Indija) atvykome 2009 m. lapkričio viduryje. Susirasti patinkantį namą užtrukom apie 10 dienų. Trijų kambarių namukas turėjo keletą spintų ir be jų mums buvo pažadėtas šaldytuvas, dujinė viryklė, du stalai, kelios kėdės ir trys lovos (po vieną kiekviename kambaryje). Kol nebuvo žadėtų baldų, nelabai galėjom ir kraustytis. Galiausiai užtrukom dar 6 dienas, kol namas buvo paruoštas mūsų įsikurimui. Dabar turime lyg ir viską ką susitarėm, nors antrojo stalo mes vis dar laukiame (žinoma, jo niekada ir nebus).

Vieta

Full view from the street

Mes gyvename Varkalos rajone Vačar Muku (Vachar Mukku). Tai apie 2 km (25 min. pėsčiom) iki visų turistų, viešbučių ir pliažų. Bei panašus atstumas iki Varkalos miestelio centro. Priešais mūsų namą yra įsikūrus vietinių taip vadinama „Vačar Muku suvirinimo dirbtuvė”, kuri yra labai neblogas orientacinis taškas rikšoms, taksistams bei siuntinių kurjeriams. „Suvirinimo dirbtuvė”, savaime suprantama, reiškia darbą su metalu. Kaip pastebim, daugiausia užsakymų jie gauna vartų gamybai. Kasdieninis kalimas, pjaustymas ir šlifavimas retkarčiais sukuria tikrai nemažai triukšmo (kaip kad ir dabar berašant šį tekstą 7 val. vakaro). Na, tiesą pasakius, nėra taip jau ir blogai. Prie tų garsų pripratome per pirmąsias 1-2 savaites ir dabar jie mums tiesiog įsilieja į bendrą Indijos garsų mišrainę.

Mūsų gatvėje yra 2-3 mažos parduotuvėlės, tačiau mes mieliau apsiperkam Varkalos centre, arba žuvies ir daržovių turgelyje bei šalia jo esančiose parduotuvėse iki kurių – vos 15 minučių pėstute.

Elektra ir vanduo

our well - view from the roof

Už elektrą čia mokama kas 2 mėnesius. Paskutinėje dviejų mėnesių sąskaitoje rodė, kad suvartojome 200 kWh ir už tai sumokėjome 385 Rs (22 Lt). Elektros kompanijos darbuotojas, kuris, patikrinęs skaitliuką, išrašė sąskaitą, deja, matė mus – užsieniečius – gyvenančius name. Taigi, dabar yra daug šansų, kad kitą kartą sąskaitos dydis bus pakoreguotas pagal „užsieniečio tarifą”, kuris yra 4-5 kartus didesnis (kokia neteisybė!).

Mūsų namuke nėra valstybinio vandens. Naudojame šulinio vandenį, kurio, įjungus elektrinę pompą kas 1.5 dienos, pripumpuojame ant stogo esančią vandens cisterną. Kai kuriuose rajonuose šulinio vanduo yra švarus ir tinkamas gerti, tačiau tai ką gaunam iš mūsų šulinio – gerti nesinori. Jis mums kiek įtartinas, nes minėta cisterna ant stogo iš vidaus pasidengia smulkiu rudų „dulkelių” sluoksniu, ir nesuprasi kas tai. Kaip ten bebūtų, šį vandenį naudojam maisto gamybai, daržovių/vaisių plovimui ir dantų valymui. Geriamą vandenį perkam 20 litrų buteliuose (50 Rs – 3 Lt), kuris kartą per savaitę atvežamas tiesiai iki mūsų durų. Per 7 dienas suvartojam du tokius butelius.

Namo išlaidos susumavus

• 35000 Rs (1730 Lt) – 5-ių mėnesių nuoma (sumokėjom viską iš karto) – nurodytas valiutos kursas buvo tuo metu kai mokėjom, šiai dienai tai būtų 250 Lt daugiau.
• 600 Rs (31 Lt) – 30 kg (bruto) dujų balionas – per 5 mėnesius mums prireiks dviejų.
• 3400 Rs (170 Lt) – įsikraustymo išlaidos: namų apyvokos ir virtuvės reikmenys, užklotai lovoms, užuolaidos, ir pan.
• 5900 Rs (294 Lt) – Internetas (Asianet Homenet 880, 384 Kbps) už 5 mėnesius + modemas kabeliui.

Namo vidus

a little bit of the breeze in the hall - doors to Katja's (left) and Augustas' rooms

Mūsų name – didelis holas, didelė virtuvė, trys kambariai (du mums ir vienams svečiams), du tualetai su dušais, mažas sodelis ir duobė kompostui, kurią iškasėme kai tik atsikraustėme.

Daugiau vaizdų su mūsų namo išorės ir vidaus rasite šioje nuotraukų galerijoje:

http://followtheroad.com/en/pictures/india-2009-2010/our-house-in-varkala/

Paliksime šį namą pirmosiomis gegužės dienomis, kai baiginėsis mūsų Indijos vizos.

Mes baaaaaisiai mylime savo NAMUS Indijoje 😉