Merida – nakvynė hamakuose (sausio 29 – vasario 1)

Į Meridą atvykome sekmadienio vidurdienį. Čia kiekvieną sekmadienį uždaromos centrinės gatvės ir centras pasipildo pigiais muzikantais ar tradicinių šokėjų grupėmis.

Šiame, milijoną žmonių turinčiame mieste apsistojome pas 24 metų antropologijos ir sociologijos studentą Carlosą (HospitalityClub.org narį). Jo kukliuose namuose buvom apnakvindinti hamakuose. Mums su Katja tai buvo pirmas kartas išbandyti tokio tipo „lovas”. Visuomet praleisdavom gal 5-10 minučių tam, kad patogiai įsitaisytume tose  supyklėse. Hamakuose reikia gulėti kažkaip pusiau įstrižai. Juose miegoti buvo neįtikėtinai patogu ir kitomis naktimis su jais nesiskyrėm. Tik norint persiristi ant kito šono – reikia šiek tiek įgūdžių.

Su Carlosu normaliai pabendravom tik sekmadienį, nes kitomis dienomis nuo 8 iki 13 jis sėdi paskaitose, o nuo 15 iki vidurnakčio uždarbiauja kavinėje. Užtat naktimis bendraudavom su uodais, bei žiogu, kuris buvo pasislėpęs viename kampe ir prabildavo tik vakarais. Žodžiu, jautėmės kaip gamtoje 🙂

Ten kur dabar Meridos miestas, anksčiau buvo majų didmiestis pavadinimu T’ho. Į žemyną atvykus ispanams, miestas buvo kiek perorganizuotas ir 1542 m. pavadintas Merida.

Nuo pat įkūrimo gatvių išdėstymas miestą suskirstė į kvadratinius blokus. Maždaug kas 100-150 metrų – sankryža. Senais laikais gatvės neturėjo numeracijos, tad žmonės skirtingoms sankryžoms sugalvodavo vardus, susijusiais su toje vietoje nutikusiais ivykiais, renginiais, ar tiesiog suteikdavo gyvūno vardą. Kiek vėliau miesto gatvės buvo sunumeruotos: gatvės vedančios iš šiaurės į pietūs turėjo lyginius numerius, o iš rytų į vakarus – nelyginius. Tokia sistema išliko iki šių dienų. Na, vienas iš privalumų ir tas, kad reikiamą adresą yra galima lengvai rasti be žemėlapio, nes gatvės sunumeruotos didėjančia tvarka.

Taigi, pavyzdžiui, restorano adresas atrodys štai taip: gatvė 64, tarp 53 ir 55. Tai reiškia, kad restoraną galima rasti 64-oje gatvėje, kvadrate, kuris yra apribotas 53 ir 55 gatvėmis. Man, asmeniškai, tokia miesto organizacija nelabai patiko, ypač todėl, kad mašinų pilnas sankryžas reikia kirsti kas 100-150 m. Beje, gatvės paprastai vienpusės. Toks kvadratinis sukapojimas sutinkamas ir kituose Yucatan pusiasalio miestuose.