Trys savaitės be maisto

Norit tikėkit, norit ne, tačiau mes sugebėjome pasninkauti lygiai 3 savaites. Startavom rugpjūčio 14 dieną ir nuo to laiko tris savaites gėrėm tik specialių žolių arbatą pagardintą medumi ir obuolių actu. Nė lašo bet kokio kitokio maisto ar gėrimo!

Nuo ko visa tai prasidėjo

front view

Sausio mėnesį Havanos prieplaukoje Kuboje susipažinome su porele iš Rusijos kurie su savos gamybos jachta keliauja ir laive gyvena 15 metų (www.saltysail.com). Sužinojome, kad kapitonas Maikas ir jo žmona turi daug patirties gydant žmones pasninkavimu. Katja labai greitai susidomėjo šiuo gydymo metodu, nes jau šimtą metų ji turi problemų su virškinimu. Tai 28 metus pieno produktų vartojimo pasekmė, nežinant jog jos organizmas netoleruoja laktozės (pieno cukraus). Beveik visą laiką ji turėjo laktozės netoleravimo simptomus, tačiau net daktarai neįtarė kur šuo pakastas. Katjai nieko neliko kaip susitaikyti su tokia kasdienybe.

Kartą ji nusprendė patapti vegetare ir ta proga karvės pieną iškeitė į sojos gėrimą. Po penkių mėnesių ji staiga suvokė, jog virškinimo problemas sukeldavo pieno produktai. Tai genetiškai perduodamas nesklandumas. Jos tėvas turėjo tą pačią problemą, tačiau jis nuo vaikų pabėgo kai Katjai buvo vos septyneri. Tad nuo to laiko ji tėvuko taip ir nesutiko, tad nebuvo kas pasufleruotų galimą problemos priežastį.

Patapus vegetare Katjos sveikata pagerėjimo, tačiau kai kurios problemos dėl laktozės sugadinto žarnyno taip ir neišnyko. Tad gydymas pasninkavimu skambėjo logiškai ir įmanomai. Tuo tarpu aš nusprendžiau jos sprendimą palaikyti ir kad būtų jai lengviau, pasninkavom drauge. Maikas mums atsiuntė paketą specialiai parinktų žolelių (jų sudėtis – mums neskelbiama), pasninkavimo proceso instrukcijas ir apsistoję Cuencoje nusprendėme šį eksperimentą įgyvendinti.

Pasninkavimo procesas

fridge is empty, dried goods are stored unreachable, thus - Let's start fasting!

Paskutinį vakarą prieš pasninką visą likusį sausą maistą paslėpėm virtuvėje po kriaukle. Kitą rytą gėrėm po du litrus sūdyto vandens – tam kad visiškai prasivalytų skrandis ir žarnynas (taip taip, visai netrukus po to gėrimo sėdom ant klozeto ir paleidom fontanus). Netrukus paruošėm mūsų pirmąją žolių arbatą. Kadangi į kiekvieną puoduką dėjom padorų kiekį medaus (energija) bei šiek tiek obuolių acto (aktyvuoja gydymą), gėrimas buvo tikrai saldus ir gardus. Gėrėm po kelis litrus šios arbatos ir taip tęsėsi ištisas 3 savaites. Kasdieną sutaupydavome 3 valandas, nes nebereikėdavo rūpintis valgymu. Atsikeli, nueini į dušą ir jau esi pasiruošęs dienos darbams. Tikrai labai patogu. Daug dirbom kompiuteriu, darėm kasdieninę mankštą (na man ne visada tai gaudavosi) ir jautėmės labai laimingi.

our food for three weeks: tea of special herbs, honey, apple vinegar

Pirmas dvi dienas jautėme didelį alkį. Bet tai normalu. Ir jūs žinot tą jausmą. Kai nevalgai visą dieną, skrandukas ima nerimauti… Tačiau vėliau alkio praktiškai niekuomet nejutome. Po pirmos savaitės ko gero numetėm šiek tiek svorio, bet tai normalu, nes organizmas pradėjo valgyt pats save. Kitais žodžiais tariant, pradėjo vartoti kūno resursus. Katja pastoviai šalo, nes pasninkavimo metu krinta kūno temperatūra. Man irgi buvo kartais šalta, bet ne taip baisiai 🙂 Be to, mums pradėjus šį svarbų procesą, pasninkauti nutarė ir Cuencos oras – žymiai nukrito nakties temperatūra, tad buvo šalta net po storu sluoksniu užklotų.

Mes jautėmės stiprūs, energingi ir budrūs beveik per visą pasninkavimo laikotarpį. Retkarčiais užeidavo silpnumo periodai, tačiau tai stabilizuodavome padidindami medaus kiekį arbatoje. Dėl kasdieninės rūgšties acte mūsų dantys patapo gan jautrūs. Karts nuo karto skaudėdavo kai kurias kūno dalis, tačiau tai natūralus pasninkavimo procesas, kurio metu kūnas duoda signalus apie nevisiškai sveikas dalis ir bando pats viską išgydyti/ištaisyti.

Kodėl trys savaites? Pagal teoriją, per pirmas 14 dienų kūnas atsikrato visų šiukšlių, nuodų ir viso kito šlamšto kurį organizmas sukaupia per nesveiką maistą, gėrimus ir visa kita. Tuo tarpu trečią savaitę vyksta atsinaujinimo procesas, kurio metu kūnas gydosi atnaujindamas sužalotas ląsteles.

Ar jautėm maisto troškimą? Taip, žinoma! Tačiau tai nebuvo įprastas „esu alkanas” jausmas. Mes paprasčiausiai svajojom apie mūsų pamėgtus patiekalus. Man į galvą vis lindo patiekalai iš bulvių – bulviniai blynai, kugelis, galų gale ispaniška tortilija (keptas su bulvėmis plaktas kiaušinis), o Katja vis svajojo apie daržovių sriubą su virtom bulvėm. Tačiau svajojom proto ribose 🙂 Tikrai nesikankinom. Paskutines pasninkavimo dienas maisto troškimas

boiling water and brewing tea all day long

vis didėjo, nes tai vis labiau darėsi realybe. Savo patiekalus pradėjom valgyti jau naktiniuose sapnuose.

Per tris savaites be specialių žolelių maišelio, suvartojome nesuskaičiuojamą kiekį virinto vandens, 1.5 litro obuolių acto ir 8 litrus kaimiško medaus.

Pasninkavimo pabaiga – atsargi valgymo pradžia

Po labai ilgo pasninkavimo, iš karto pulti valgyti yra labai pavojinga. Štai ką Maikas rašė apie tai instrukcijose: „jei po ilgo pasninkavimo valgysite daug – mirsit po dviejų valandų!”. Mums prireikė beveik papildomos savaitės tam, kad skrandis ir vėl priprastų prie normalaus virškinimo proceso. Tad, pirmąją dieną po 3 savaičių gydymo buvom nurodyti gerti tik šviežiai pačių išspaustas obuolių sultis su virintu vandeniu ir galvele česnako. Antrą dieną – vėlgi siaubingai gardžias šviežias obuolių sultis su česnaku, bet be vandens. Trečią dieną pagaliau galėjom suvalgyti 3 obuolius su česnaku. Per šias tris dienas suvartojome net 137 obuolius ir keletą česnakų.

Ketvirtą dieną pagaliau pasidarėme šventę nes galėjom valgyti daržovių sriubą. Tai buvo penktadienio rytas. Atsikėlę 6-tą ryto, su nekantrumu pagaminom gardžią sriubą ir tokios didingos šventės proga žiūrėjom animacinį filmuką „Ratatouille” (apie žiurkę, kuri patapo prestižinio Paryžiaus restorano virėja). Tai buvo tikrai nepakartojamas ir ypatingas rytas.

Šeštadienį ir sekmadienį (penktoji ir šeštoji dienos) jau galėjom valgyti bet ką, išskyrus žuvį ir mėsą (kurios mes ir taip nevartojame). Buvo labai svarbu nepersivalgyti, tačiau jautėmės kaip labai alkani vilkai. Ragavom viską ką galėjom. Buvo stebuklinga ir vėl pajusti maisto skonį burnoje. Aš ta proga prikepiau bulvinių blynų, Katja suorganizavo daržovių improvizaciją ir ta proga šia švente pasidalinti pasikvietėme keletą draugų iš skirtingų šalių: JAV, Ekvadoro, Vokietijos, Slovakijos ir Lenkijos.

Na o šiandien pagaliau sulaukėme dienos, kai galime valgyti VISKĄ KĄ TIK NORIME. Šiandien sukako lygiai 4 savaitės nuo tada kai pradėjome pasninkavimą. Esame laimingi ir džiaugiames, kad sugebėjome pasninkauti rekomenduojamas 3 savaites. Pasninkavimas – tai tikrai įdomus patyrimas, tiek fizinis, tiek dvasinis, tad šį procesą mes ko gero pakartosime, bet ne dabar. Turbūt ateityje, kai ir vėl apsistosime vienoje vietoje ilgesniam laikotarpiui.