Skandinaviją prisiminus

Prieš gerus metus tranzavom Skandinavijoje. Iš Katjos gimtinės Leipcigo tą kartą keliavom iki Bergeno (Norvegija) ir iš jo – į kaimelį Rånäs esantį Stokholmo šiaurėje. Nuotraukas iš šio pasivažinėjimo esam seniai sudėje į mūsų Europinę galeriją.

Kaip visada, kelyje buvo nemažai nuotykių ir įdomių žmonių. Štai dar keletas prisiminimų:

„Būtinai apie mane parašykite”

Praėjo metai, tačiau pažadą tęsiame. Norvegijoje buvo toks vaikinukas, kuris mus pavežėjo gal 10 kilometrų. Su juo praktiškai nebendravom. Na, jei tranzuojat, žinot, kartais būna kad nėra akivaizdžios sinchronizacijos su vairuotoju. Taip buvo ir tą kartą. Tiesa, mes trumpai save pristatėm ir davėm savo kortelę su internetinio tinklapio adresu.

Atvažiavom į kryžkelę, kur mūsų keliai skyrėsi. Sustojom restoranėlio stovėjimo aikštelėje. Mums beišlipant vairuotojas ir sako:
– Būtinai apie mane parašykite savo puslapyje.

Mes žado netekom. Jei ir norėtume, nežinotume ką apie tave rašyti. Na, bet likom mandagūs:
– Žinoma, kodėl gi ne, – su Katja susižvalgėm slėpdami šypsenas – tuomet turime būtinai tave nufotografuoti…

Nufotografavom, kaip matote 😉

– Beje koks tavo vardas?
– Kenneth.
– Koks?

taip ir buvo…

Buvau Lietuvoj!

Veiksmas vyksta Švedijoje (!). Vairuotojas – švedas. Maloniai bendraujam automobilyje:
– Iš kur esi?
– Iš Lietuvos.
– O! Buvau ten praėjusiais metais… Aplankėme Rygą… Iš kurio miesto pats esi?
– Iš Vilniaus.
– Ar tai antras pagal dydį Lietuvos miestas?

Galiu duoti

Sustoja mašina. Viskas vyksta labai greitai, net trūksta žodžių. Angliškai dialogas gaunasi maždaug toks:
– We go to Stockholm. Maybe you could give us… a little bit?
– Yes, I can give you a little bit.

Neprarandant esmės lietuviškai turbūt galima būtų išversti taip:
– Važiuojame į Stokholmą. Galbūt galėtumėte duoti mums… truputį?
– Taip, aš jums galiu duoti truputį.

Bl***, važiuoju

Danijos degalinėje pamatėme besiilsintį lietuvių autobusiuką:

– Sveiki! Gal važiuojate Švedijos link?
– Bliat’… važiuoju į Švediją… bet tik vakare…

Verta žinoti

Jei esate nedoras pilietis, tad žinokite, kad į Daniją jau nebėra ko važiuoti. Ten kasininkai jau nebeturi priėjimo prie grynųjų.

Apie tai kai kuriose degalinėse byloja dideli plakatai: „Uždaros kasos sistema. Personalas neturi priėjimo prie kasos”. Šią sistemą Danijoje jau yra idiegę ir keletas mažų supermarketų: šalia kasininko stovi aparatas į kurį imetamos monetos ir įkišamos kupiūros. Tas pats robotas suskaičiuoja ir grąžą.

Susikalbėjom

Pastebime neatpažintos kilmės furistą:
– Ar kalbate angliškai?
– nea.
– Deutsch?
– nea, Romanian.
– Tai gal Español? – [mat romėnų labai artima ispanų kalbai]
– nea, Romanian.
– Ok! Mes autostop Denmark?
– nea, Zoll Hamburg. – [zoll = muitinė]

Nemėgstantis greičio

Buvo toks vokietis, kuris teigė, kad tamsiu paros metu nemėgsta greitai važiuoti. Buvo tamsu. Jo spidometras rodė 230 km/h.

Patirtis

Degalinėje užkalbinam vyruką važiuojantį tuščioje mašinoje. Paimti negali. Paaiškinimas:

– Negaliu jūsų paimti, nes kartą tai padariau ir netekau automobilio.