Pasidaryk pats: maisto džiovintuvas
Praeitą mėnesį rašėme apie mūsų užsiėmimus ir užsiminėm apie gyvo maisto (raw food) gamybą. Paprastai tokio maisto virėjai (tiksliau NEvirėjai, nes produktai termiškai neapdoroti) įvairiems tikslams naudoja maisto džiovintuvus, kurie imituoja džiovinimą saulėje (jo, tai vis dar laikoma gyvu maistu). Džiovinimo temperatūra, kaip suprantu, turi būti maksimum 45-50ºC. Tokių aparatų kaina prasideda nuo $100 (~250 Lt). Kai „atsikraustėm” į Indiją ieškojom kažko panašaus, tačiau galiausiai supratom, kad Indijoje tokiems džiovintuvams nėra rinkos, bei finansiškai tai būtų gan didelė investicija pusmečiui (tokiam laikui esam apsistoję šioje šalyje). Pasitelkęs į pagalbą visažinį Internetą, radau „pasidaryk pats” namudinio džiovintuvo aprašymą. Tiesa, to meistriuko tikslas buvo džiovinti jau pagamintą jautienos faršą ir vartoti jį žygiuose pagardinant sriubas bei daržovių troškinius. Na, bet nesvarbu, nusprendžiau, kad šitas aparatas tiks ir mūsų reikmėms.
Džiovintuvo gamyba
Pirmiausia miestelyje susiveikiau visus reikalingus įrankius (kainavo apie 2 dolerius):
- kartoninę dėžę (gavau iš kompiuterių parduotuvės)
- aliuminio foliją
- lipnią juostelę
- žirkles (turėjome)
- 2-3 metrų laidas, kurio viename gale kištukas rozetei, o kitas galas prikabintas prie lemputės laikiklio su senovinio tipo lempute (mes naudojam 60W)
- 8 pagaliukai kurie perveriami per dėžę ir naudojami kaip lentynėlė lėkštėms ir blėkoms padėti
Pačio aparato gaminimas užtruko popietę. Pirmiausia prakirtau 8 skyles vienoje dėžės pusėje ir simetriškai – kitoje. Per jas versim pagaliukus. Lemputės laikikliui radau vietą apačioje centre ir prakirtau skylutes varžtams. Visą dėžės vidų kruopščiai išklojau folija. Pastarają prie kartono prilipinau iš lipnios juostelės pagamintais išorėje lipniais žiedais. Priveržiau laikiklį, įsukau lemputę, sukišau pagaliukus – ir viskas. Džiovintuvas paruoštas! Tiesa, svarbi detalė. Tam kad laidai išeinantys iš laikiklio neturėtų kontakto su folija, tarp lempos laikiklio ir folijos – įterpkite kartono diskelį.
Dar viena maža pastaba. Panaudoję džiovyklę kelias savaites viršutiniai dėžės atlapai kurie uždaro ertmę viršuje, gali šiek tiek įlinkti į vidų, ir per foliją susikondencavusi drėgmė lašėti ant lėkščių su džiovinamu maistu, ko pasekoje maistas įgaus keistą kvapą. Tad vis prižiūrėkite, kad džiovyklę uždarantys atlapai būtų labiau panašūs į nežymų trikampį stogą, nei į vidų sukritusį.
Kam naudojame džiovintuvą?
Na, pas mus šis įtaisas būna įjungtas gan dažnokai. Kai pasigaminame migdolų arba kokoso pieną – riešutų minkštymo likučius susidžiovinam (užtrunka apie 12h) ir vėliau naudojam kur papuola: kepiniuose, košėse ir panašiai.
Mūsų didžiausias atradimas buvo užkrečiami „gyvi” energetiniai sausainiai (juos matote nuotraukoje). Jų bazė – migdoliniai riešutai, bei priklausomai nuo nuotaikos įmaišydavome anarkadžių, graikinių riešutų, razinų, sezamų sėklų ar kt. Kaip pasigaminti tokius sausainius skaitykite čia.
pabandžiau ir aš pasigaminti tokią dėžę. pavyko,tikrai geras dalykas, tik tuos sausainius su medumi valgau
pabandysiu 🙂 mano mergaite magistrini ginasi ir iki vasaros Krokuvoje tupesim, tuomet- as noriu i Indija, drauge i Prancuzija – incha allah, ale kur nors belsimes. Tikiuosi susibegsim, gera butu su tamsta pabendrauti, apsipasakot nuotykius, paveizet i zvaigzdes, o gal ir kokia taurele islenkti 😉 Susibegsim kokia diena, laikykites ten, linkejimai is neoficialios kulturos sostines 🙂
Mmm, kai busiu netoliese, butinai atsibelsiu i svecius… ar priimsit? 🙂
Jei atsibelsi iki balandžio galo – priimsim Indijoje, jei vėliau – vis tiek priimsim, tik tai jau bus ne Indijoj 😉
Perskaičiau džiovintuvo aprašymą ir supratau, kad Augustas iš tiesų daug keliavo. Pasakodamas apie patiekalus, jis naudoja tokius vaisių ir daržovių pavadinimus, apie kuriuos net nesu girdėjęs.
Antanai, o kokius pavadinimus perskaitei pasakojime pirmą kartą?