Sugrįžom į Argentiną

heading for the first time over the Chilean-Argentinian border near Santiago de Chile. here the road fully parked with trucks which we would have to take to reach Argentina. will we ever make it? Praeitą antradienį pagaliau atvėrė Los Libertadores pravažiavimą per Andų kalnus tarp Santjago (Čilė) ir Mendozos (Argentina) [330 km, autobuso kaina – 75 Lt], kuris 5 dienas buvo uždarytas...[skaityti toliau]

Pabėgimas iš smogo

a look over Santiago Prieš dvi savaites iš Valparaiso į Santjagą atvažiavome autobusu (3400 pesų – 17 Lt – 120 km), kur kelias dienas buvom apsistoję pas Felizpę (šiaip Felipe, bet ispaniškai „feliz” = „laimingas”, tad vadina save Feli-z-pe). Buvo linksma bendrauti su jo 84 m. energinga bet vos prigirdinčia močiute, bet karts nuo karto pasiklausyti...[skaityti toliau]

Konkono kopos, atvykimas į Santjagą

Praėjusį ketvirtadienį lankėmės vidury miestų įsispraudusiose Kokono (Concon) smėlio kopose. Pasisekė mums su oru – graži saulėta diena, jautėmės beveik kaip Sacharoj 🙂 Didingos geltonos banguotos kopos. Užlipus ant pačio viršaus atsiveria įspūdingas vaizdas į jūrą, modernų miestą Viña del Mar bei Konkono miesteliuką. Atrodo kopose pasirodėm pačiu laiku. Čia vyko...[skaityti toliau]

Valparaisas – Peru ir Berlyno mišinys

camping in front of our truck driver Tikrai nesitikėjome, jog antradienį tranzuoti Coquimbo/La Serena pakraštyje teks į valandas. Tiek mums užtruko sustabdyti pirmąjį smėlio sunkvežimiuką 40-čiai kilometrų. Po jo iš karto ilgai nelaukę sustabdėm Kristianą (Christian) – vairavusį MAN furą pakrautą vario lakštais. Su juo keliavome tiesiai į Valparaisą (450 km). Mūsų...[skaityti toliau]

Pažintis su Elkės slėniu

Žmonių vadinamajame magiškajame Elkės slėnyje viešėjome dvi dienas. Menininkų kaimelyje Horkon (Horcon) susipažinome su Sergio (47) ir Lucy (34) – vaistažolių specialistais, kurie mus pasikvietė pasistatyti palapinę jų namo kieme. Ši pora augina dvi mielas mergaites – Dianą (9) ir Jonandą (7). Šeimynėlė gyvena name pastatytame iš pakartotinai panaudotų (recycling)...[skaityti toliau]

Naujiena tinklapyje. Elkės slėnis.

Labai ilgai tylėjom… Pastebėjom, kad labai sunku suspėti aprašyti visas detales iš kelionės, bet iki šiol mūsų tinklapyje trumpos ir greitos naujienos niekur neįsipaišydavo. Ta proga aktyvavome mūsų svetainėje naują rubriką „Trumpos naujienos”. Nuo šiol stengsimės keliais sakiniais kiek dažniau pranešti apie save, kur esam ir kas sukasi galvoje. Ką gi, mes vis...[skaityti toliau]

Mokykla Zambijoje

Zambija, mes ir naujoji mokykla Kelionės per Afriką metu (2004 metais) Zambijos sostinėje Lusakoje teko garbė susipažinti su pastorium Ralfu (Ralph) ir jo žmona Agnes. Tai dvi asmenybės, savo laiką atiduodantys humanitarinių projektų labui norėdami pagerinti gyvenimo sąlygas didžiausiame Lusakos rajone pavadinimu Mutendere. Nuo 2002-ųjų jie gelbsti dėl ŽIV/AIDS tėvų netekusiems vaikams...[skaityti toliau]

FAQ: Pinigai – kaip finansuojame kelionę arba „iš kur tiek pinigų”?

PINIGAI – tai labai tradicinis ir dažniausiai užduodamas klausimas, kuris iki šiol kyla ir mums sutikus kitus ilgalaikius keliautojus. Kadangi šitas klausimas yra toks populiarus ir įdomus, o taipogi ir labai smalsus, tai nusprendžiau tai paviešinti ir čia. Iš tikrųjų, kodėl pasaulyje tema apie pinigus yra tabu? Prieš detalų atsakymą norėtume priminti, jog mes savo santaupų neinvestuojame...[skaityti toliau]

Vanduo ir šiuolaikinis žmoniškumas, arba pakeliui į San Pedro (gegužės 10-11)

in the wide nothing a rememberance to religion Į San Pedro tranzavom iš Pikos, iš kurios išvažiavom šeštadienį (gegužės 10). Mašinas Pikoje stabdėme labai ilgai. Prisiminėm, kad kelias link Pikos buvo tikrai tuščias. Situaciją blogino tai jog buvo šeštadienis – kai visi važiuoja ne iš Pikos, o, atvirkščiai, į Piką pasipliuškenti ir papiknikauti terminiuose šilto...[skaityti toliau]

Europizmas degalinėje ir apsilankymas dykumos oazėje Pikoje (gegužės 7-9)

Įkėlus koją į Čilę mums stipriai pakvipo Europa. Pirmiausia į akį krito pasienio pareigūnų odos spalva. Dauguma balti arba pusbalčiai. Iš karto atrodo, kad esi čia savas. Taip pat šios griežtos pasienio kontrolės darbuotojų laikysena bei žvilgsnis atrodė nesuvaržytas. Matyt todėl, kad Čilėje viskas labiau sutvarkyta ir nedaug kur likę chaotiškumo. Negalėjom patikėti vairuotojų...[skaityti toliau]