Trinamės Meksikos sostinėje

Šiek tiek užtilom 🙂 Jau trečią savaitę svečiuojamės Meksikos sostinėje – Mexico City. Čia reguliariai keičiame savo šeimininkus. Pagrinde tai HospitalityClub.org ir Servas.org nariai. Pirmiausia buvom apsistoję pas Katjos draugę Katheryn, vėliau pas jauną šeimynėlę su 9 mėnesių berniuku Mateo. Taip pat svečiavomės pas 34-erių metų tapytoją Oskarą, kurio paveikslus...[skaityti toliau]

Mes ir vėl Meksikoje!

Mes po 7 mėnesių pertraukos ir vėl Meksikoje! 🙂 Taip, taip, po 6 savaičių buvimo nelegalais Gvatemaloje, mums vis tik pavyko sėkmingai kirsti Gvatemalos ir Meksikos pasienį. Nuo ketvirtadienio svečiuojamės San Cristobal de las Casas (Čiapas) miestelyje, kur lankomės pas HospitlityClub.org narius. Tarp jų susitikome ir Kjell – HospitalityClub’o įkūrėjo Veit’o brolį....[skaityti toliau]

Artėjam link Meksikos

Prieš porą dienų ištrūkom iš Gvatemalos sostinės ir iškeliavom link Meksikos sienos. Dar sostinėje, ta šeima, pas kurią gyvenome visą savaitę, supažindino mus su vienu 72 metų amerikiečiu Patricio, kuris praktikuoja natūralią mediciną. Būtent jis pasikvietė mus pasisvečiuoti kaimelyje kalnuose, kur gyvena su gvatemaliete žmona ir krūvą vaikų. Esame kaimelyje Tijutla (tariasi...[skaityti toliau]

Planas A nepavyko

Sveiki, Po neoficialaus Belizo-Gvatemalos pasienio kirtimo, t.y. ten kur nėra pasieniečių, mums vis tik nepavyko gauti antspaudo Gvatemalos sostinėje esančiame migracijos ofise. Jie liepė mums sugrįžti į Belizą ir gauti Belizo išvaziavimo antspaudą. Hm, na i tą pusę mes tikrai nenorime sugrįžti. Todėl vykdysim planą B – legalizuotis bandysim ant Meksikos-Gvatemalos pasienio....[skaityti toliau]

Sulūžęs karutis

Po trijų savaičiu pertraukos mes ir vėl Coban mieste. Į jį atvykome sekmadienio naktį. Buvom netoli Lačua ežero nacionalinio parko (3-4 valandos su mašina į šiaurę nuo Cobano), kai netikėtai lūžo Katjos karučio ratus palaikanti ašis. Nuo to momento negalėjom pajudėti nė metro, nes Katja ant pečių nešti savo kuprinės negali. Laimei po dviejų minučių pro šalį lėkė sunkvežimis...[skaityti toliau]

Per purvus ir vandenis į Gvatemalą (rugpjūčio 27)

Pagal pradinius apskaičiavimus mes jau kelias dienas turėjome būti Gvatemaloje, tačiau tiek kelionė į Barranco, tiek link Gvatemalos sienos buvo netikėtai ilgos. Nepaisant to, kad aną dieną nuo Barranco iki Jalacte (tariasi „chalakte”), kurioje neoficialiai kertamas pasienis, yra mažiau nei 100 km, šio atstumo per vieną dieną įveikti nepavyko. Po nakvynės Pueblo Viejo („vijecho”)...[skaityti toliau]

Kalnuose prisireikė šiltų rūbų

Gvatemaloje svečiuojamės trečią savaitę, bet vis dar esam neoficialūs lankytojai, nes neturim antspaudo pase ir iki šiol neprisiruošėm nuvažiuoti į sostinę ir prisiregistruoti. Paskutines pusantros savaitės keliaujam per kaimelius Quiche ir Huehuetenango provincijų kalnuose. Jei paskutinius pusę metų vaikščiojom tik su maikutemis, tai čia, kalnuose, be šiltų rūbų ir striukių...[skaityti toliau]

Užpuolimas (rugpjūčio 28)

Ech, kaip gera pagaliau išsikapstyti iš tos makalyninės Belizo šalies, kur parduotuvės neturi pasirinkimo, radijas groja tas pačias devynias dainas, verslu užsįma kinai, menonitai ir amerikiečiai, ir šalis neturi vieningos kultūros. Šiandien mes jau abiem kojom Gvatemaloje. Pirmiausia užsibrėžėm nusigauti iki Kobano (Coban) miesto, kur tikėjomės surasti imigracijos ofisą, kuriame...[skaityti toliau]

Neįveikta kelionė į Gvatemalą (rugpjūčio 26)

Šeštadienį ryte Barranco kaimelyje atsikėlėm anksti, kaip kad dar niekada nebuvom darę – ketvirtą valandą ryto. Kadangi per dieną norėjom pasiekti Gvatemalą, nusprendėm padaryti išimtį ir iš bene vieno piečiausiai esančių Belizo kaimelių išsigauti su autobusu šešta ryto. Žmonės autobuse atrodė linksmi ir draugiški, vienas su kitu bendrauja ir dalinasi naujienomis. Važiavimą...[skaityti toliau]

Tuštėjantis juodasis Barranco (rugpjūčio 25)

Po parą trukusių liūčių penktadienio rytas mus pasitiko kaitinančia saule. Pakeliui į Barranck Santa Ana kaimelyje belaukiant mašinų prie mūsų iš gretimo namo atskubėjo apsimiegojęs vyrukas su pusiau susegtais marškiniais.– Kur traukiat? – užklausė jis.– Į Barranco.– Ten ką, daug amerikiečių kaip jūs?– Na… mes ne iš Amerikos, o iš Europos.–...[skaityti toliau]