Caracas – Venesuelos sostinė (gegužės 31 – birželio 6)

Venesuelos sostinėje Karakase (Caracas) praleidome 6 dienas. Pirmi momentai buvo keistoki. Kai atsiradome oro uoste, dairėmės banko, kuriame galėtume išsikeisti turimus eurus. Pinigų keityklos nesimatė. Aplinkui zujo vyrai siūlantys pasikeisti valiutą. Mes tokiais tipais niekada nepasitikim, bet aplinkui nieko patikimesnio nesimatė. Pasirinkome tvarkingiau atrodantį vyruką. Jis pasiūlė...[skaityti toliau]

Į Venesuelą per Europą

Sveiki, Daug tylos, bet daug ir siurprizų. Po trijų svaičių atostogų Lietuvoje ir Vokietijoje mes ir vėl sugrįžome į senas vėžias. Esame Venesueloje. Ką gi veikėme Europoje? Na, šita misija buvo planuota jau nuo kovo mėnesio. Planas buvo paprastas: padaryti siurprizą mano mamos penkiasdešimtmečio proga. Na, tiek mano namiškiai, tiek ir Katjos šeimyna Vokietijoje vos negavo infarkto....[skaityti toliau]

Escobarų šeimos beieškant

Unil, Gerson, Fernando, Ercilia photo for Fernando's brother Per penkis mėnesius mums gyvenant Copper Bank (Vario krante), Belize, tapome gerais draugais su viena vargingiausių šeimų kaime. Kartu dalinomės džiaugsmus ir vargus, ir visai prieš išvykstant tęsti mūsų kelionės sužinojome, kad Fernandas, šeimos tėvas (kilęs iš El Salvador’o), prieš kelis metus prarado kontaktą...[skaityti toliau]

Liūdna Kosta Rikos sostinės realybė

Mes sugrįžome į Kostą Riką. Esam pakeliui į Panamą, kurioje jau baiginėjasi būriuotojų sezonas, tad reikia paskubėti ir susirasti jachtą, kuri mus nugabentų į Pietų Amerikos žemyną. Šį kartą daug nerašysiu, o tik pasidalinsiu su jumis vaizdais iš San Jose – Kosta Rikos – „bene labiausiai išsivysčiusios Centrinės Amerikos šalies” – sostinės.         Tiesą...[skaityti toliau]

Misija Salvadore (balandžio 30)

Unil, Gerson, Fernando, Ercilia Pareitais metais gyvendami Belize susipažinome su labai skurdžia šeimynėle. Šeimo galva – Fernando, būdamas 26-erių paliko savo gimtajį Salvadorą ir iškeliavo JAV link ieškotis darbo. Po mažų darbelių Gvatemaloje po trijų metų atklydo į Belizą, kur susipažino su 13-mete Carmita, kurią netrukus vedė. Labai greitai jie susilaukė pirmojo...[skaityti toliau]

Su viena mašina per 3 šalis (balandžio 25-28)

Iš San Jose pajudėjome viena diena vėliau, nei planavome, nes Katja antradienį atsikėlus turėjo negerą jausmą. „Atidedam kelionę vienai dienai, gerai?”, paprašė ji. Su autobusais nusigavom iki oro uosto. Vienas universitete dirbantis istorijos profesorius pametė mus gal kokį 40 kilometrų, iki San Ramon kaimelio. Kažkaip ryte prisiminiau, kad esam Centrinėje Amerikoje...[skaityti toliau]

Šunys teroristai (balandžio 5-23) + mes judame toliau

that's how you open a coconut when wanting to save its juice Po bandymo mus apiplėšti, porą dienų pabuvome Cartago. Iš jo patraukėmq atgal – link pietinės Kosta Rikos. Nusprendėm aplankyti Joaną Palmar Norte mieste, nes mes vis tiek patapom nemobilūs, nes Katjai reikėjo pasigydyti sužeistą koją. Ją susipažinome tranzuodami priešais jos namą. Teko ilgai laukti mašinų, tad...[skaityti toliau]

Užpuolimas – šį kartą tikras (balandžio 3)

happy family Antradienį atsisveikinome su Rože ir Madži iš Žemės Rožes Fermos ( www.earthrosefarm.org ).– Linkiu, kad šiandienos tranzavimas būtų visų laikų sėkmingiausias ir įdomiausias! – taip laimino Madži, atvežęs mus į San Isidro miesto galą. Buvo jau vėlyva popietė, tad žinojom, kad keliavimui teturime vos dvi valandas. Su vaikinuku, kuris dirba pamesto...[skaityti toliau]

Francisko, jo bomba, ir kiti (vasario 4-19)

Šimtas ugnių – taip lietuviškai skambėtų Cienfuegos pavadinimas. Šiame mieste praleidome dvi savaites, kurių metu nuolatos lankėmės marinoje jachtoms ir ieškojom kas galėtų mus pagaliau išgabenti iš Kubos. Policija blokavo centrinę miesto gatvę El Prado, nes vyko dviračių ralis. Sportininkų prie gatvės laukėm ir mes. Aš užsiėmiau patogesnę vietą fotografijoms. Šalia...[skaityti toliau]

Kosta Rika – ne viskuo gali pasigirti

coconut-water and its flesh was served, too Mes turtingoje pakrantėje. Ispaniškai tai reikštų Kosta Rika. Kraštovaizdis kurį iki šiol matėme – tikrai įspūdingas. Aplink vien žalia ir daug vietos kempingui 🙂 Deja, bet iki šiol šios šalies draugiškumu autostopininkams pagirti negalime. Mašinos nestoja. Tiksliau, jos stoja, bet tik kelyje prastysojus 3-4 valandas. Žiūrėsim...[skaityti toliau]