FAQ: Nakvynė – kur miegame ir kaip ieškomės pastogės

Palapinė

This was our home for 2 days :)

Vienas iš seniausių mūsų įrangos draugų – tai maža palapinė. Nuo pat tada kai pradėjau intensyviai tranzuoti (1997 m.) naudojau tą paprastą dvivietę Kinijoje pagamintą palapinę, kurią prieš keletą metų tiek maximose, tiek ir kitose vietose galėjai įsigyti už 35-50 litų. Jos išmatavimai 2m x 2m, svoris 2 kg. Tiesa, aš su savo ūgiu (1.96m) joje pastoviai turėdavau pasirangyti, nors vieną kartą Bliuzo Naktyse prie Lukšio (?) ežero teko miegoti keturiems.

Savo grand kelionės turą mes taipogi pradėjome su tokia pačia palapine. Su mano ūgiu, ir dviem didokom kuprinėm, buvo ankštoka, bet ką daryti?

Big THANKS to you, Joe, for help!

Pamenu, 2006 m. kovą atvažiavome į Belizą, ir ten susiradome poilsiavietę „The Last Resort“, kurioje nusprendėm apsigyventi mažiausiai mėnesiui. Susitarėm su savininku Joe (kanadietis), jog jo teritorijoje gyvensim savo palapinėje ir mokėsime 6 dolerius dienai. Siūlėmės imtis darbų tam kad išsimokėtume, tačiau pirmos pažinties metu jis teigė, kad kol kas papildomų darbuotojų jam nereikia. Pasistatėm savo 2 metrų būstą ir susigrūdom. Jau kitą rytą pas mus atskubėjo Joe ir pasiūlė įsikurti viename iš paprasčiausių namukų, už gyvenimą nemokėti, tačiau karts nuo karto padirbėti. Aišku, kad sutikome 🙂 Galų gale toje vietoje išgyvenome net 5 mėnesius. Vėliau Joe prisipažino, kad jis savo nuomonę pakeitė po to, kai pamatė mūsų palapinės dydį, kuri buvo vos ne dvigubai mažesnė nei jis yra dovanojęs savo 7 metų anūkei…

Belize nusprendėm, kad pats laikas įsigyti kiek didesnę palapinę. Tame kaimelyje kur gyvenom, viena kanadietės+amerikiečio porelė paprašė per Velykas 10-iai dienų pagyventi jų name. Neatsisakėme, ir už tai dovanų gavome naują palapinę [Bass Pro Shops 7’x7′ Dome Tent] 🙂 Tiesa, nors tai produktas su JAV kompanijos ženkleliu, kokybė nepasakyčiau, kad yra geresnę už tas pigias kinietiškas palapines. Palapinės pagaliukai jau pradeda skilti išilgai.

Kur mes nakvojame ir kaip ieškome nakvynės?

Dažnai naudojamės palapine. Vietos jai pasistatyti pasiprašom vietinių žmonių kiemuose. Prieinam prie namo, ir klausiam kur galėtume saugiai pasistatyti palapinę. Šeimininkai pradeda galvoti, kartais pasiūlo viešą parką, o mes sakom tai per daug vieša, mums reikėtų kažko paprasčiau, tarkim žolės lopinėlio ar kokio saugaus neviešo kampelio… Galiausiai labai dažnai gaunam leidimą įsikurti jų teritorijoje.

family Duran, our home for one night

Jei tai mažesnis miestelis ar kaimelis, kartais užsukam patarimo ieškoti į savivaldybes ar policijos postą. Paprastai jie pasiūlo kokią nors saugią vietą palapinei, arba kartą Venesueloje buvom net pasikviesti į vienos darbuotojos bažnyčios brolio svečius.

ended up staying overnight in a Guardia Nacional control point

Kai kuriose šalyse (pvz., Venesuela, Kolumbija) keliuose būna policijos arba armijos kontrolės postai. Gal juose ne visada kontroliuoja, tačiau kelis kartus prašėm, kad leistų su palapine įsikurti šalia jų posto ant pievos.

Meksikoje ir Venesueloje taip pat kelis kartus nakvojome netoli kelių mokėjimo postų (peaje, tariasi „peachė“). Jie paprastai turi apsaugą ar net policijos štabą.

Visais išvardytais atvejais dažnai turim galimybę ir pasinaudoti dušu. Arba žmonės juo leidžia naudotis savo namuose, arba naudojamės policijos, apsauginių postuose.

Visiškai laukinėj gamtoj nesam nakvoję. Visuomet stengiamės būti arčiau žmonių, užmegzti su jais kontaktą, kartais net b0nam pakviesti i jų namus ir įsikurdavom arba lovose, arba ant savo kelioninių matracų ant grindų.

Kelis kartus nutiko, kad nebuvo kur ir kaip prašyti patarimų dėl nakvynės, tad ieškodavom kokio nors užkampio gale krūmų ar panašiai. Bet tokiose vietose naktys nebūdavo iš maloniausių, nes dirgindavo bet koks šlamesys ar praeivių balsai.

Merida, Venesuela parkelis viename miesto gyvenamam rajone	Bucaramanga, Kolumbija rekonstruojamas parkas vaikams, palapinę statėm toje būdelėje	Pedasi, Panama apsistojom priešais mokyklą šalia mus pavežusios moteriškės namo	Dzitas, Meksika kaimelio meras mums suorganizavo saugią vietelę šiame angare	Santa Elena, Meksika nakvynė apleistoje ir šiukšlinoje mokykloje

Tiesa, jei ruošiamės aplankyti didelį miestą ar sostinę, nakvynę bandomės organizuotis iš anksto naudodamiesi nemokamos nakvynės tinklapiais Hospitality Club ir Couch Surfing. 2006 metų pabaigoje kelis mėnesius buvom įsirašę į panašią organizaciją, pavadinimu Servas. Tai panašu į pirmas dvi paminėtas, tačiau ji funkcionuoja ant popieriaus, ne per internetą. Metinė narystė kainuoja apie 30 dolerių (priklausomai nuo šalies) ir jie suteikia adresų knygelę su žmonėmis norimoje šalyje. Toks variantas kiek patogesnis mūsų nežinomybės pilnam keliavimo būdui, ir visą laiką po ranka turime adresus, nereikia lįsti į Internetą. Pas Servas narius lankėmės Meksikoje ir patirtis buvo tikrai nuostabi, kiek kitoniška nei su Hospitality Club ir panašiom internetinėm bendruomenėm. Planuojame ir vėl įsirašyti į šią organizaciją artimiausiu metu.

Prie išlaidų aprašymo jau minėjom, kad per 19 kelionės mėnesių nakvynei esam išleidę $350. Pusę šios sumos palikome Kuboje, o kita pusę išėjo neatidėliotinoms situacijoms.

Keletas įdomesnių nakvynės vietų:

• Du kartus palapinę statėmės Gvatemalos karinėse zonose, o Meksikoje ir armijos jūrininkų posto teritorijoje prie pat Ramiojo Vandenyno su vėžliais (kurių taip ir nematėm)

   

  

   

  

• Venesueloje miestelyje ant pasienio su Kolumbija nakvojome gaisrininkų kambaryje (tokią nakvynę padėjo suorganizuoti miestelio savivaldybė)

   

  

• Gvatemalos mieste Coban nakvojome miesto
  ligonines teritorijoje ant pievos, prie pat pagrindinių vartų (šalia budinčių policininkų posto)
• Meksikoje kartą apsistojom 10 metrų nuo mokėjimo punkto už kelius. Iš esmės per palapinės langelį galėjom stebėti kaip vairuotojai duoda pinigus kasininkei
• Kolumbijoje aš nakvojau sunkvežimio priekaboje, o Katja su vairuotoju hamakuose prikabintuose tarp sunkvežimio ratų

   

  

• Meksikoje teko du kartus nakvoti pusiau atviruose restoranuose, kurie nakčiai uždaromi ir budi tik vienas sargas. Palapinę statydavom tarp restorano staliukų

   

• Panamoj, Salvadore ir Nikaragvoj buvom prisiglaudę šalia degalinių