Mes Čilėje

Kai supratom, kad Katjos 5 savaitės trunkantis bronchitas užsitęsė dėl Limoje esančio užterštumo ir dulkių, nedelsiant nusprendėm iš čia pabėgti. Nusipirkom naktinio autobuso bilietus į Arequipa (1030 km, 45 soles, 37 Lt.). Čia ant greito bandėm susišaudyti nakvynę. Viena HospitalityClub.org narė pasakė Ok, atvažiuokit. Kai atvarėm, pasirodo jos planai pasikeitė, ji netikėtai turėjo pabėgti į sostinę, tad galiausiai mus nusiuntė į „pigų” hostelį už $5-$7 (11-15 Lt). Na jau ne. To sau leisti negalime. Hare Krišna bendruomenė irgi nenorėjo mūsų apnakvindinti. Ką gi, nors Arequipa pasirodė tikrai graži, vis tik turėjome ją palikti, nes buvo per vėlu ieškotis nemokamos nakvynės. Naktinis autobusas iki Takna miestelio esančio prie pat Čilės kainavo tuos pačius $5. O iš Taknos su kitu autobusiuku – iki pirmojo miesto Čilėje – Arica. Nuo čia jau tęsėm kelionę autostopu ir tą pačią dieną, penktadienį, atvykom į Iquique (330 km nuo sienos).

Pirmoms dviem naktims buvom apsistoję pas Jamirą – dirbantį pėstininku Čilės armijoje. Kiekvieną darbo dieną jis marširuoja po dykumas ir gaudo iš Bolivijos atvykusius nelegalus. O kai grįžta į namus, valandų valandas maigo žaidimų kubo GameCube pultą. Jamiras – transformerių fanas. Fanų fanas, sakyčiau. Lentynos nusėtos transformerių kolekcija, GameCube pasikrauna irgi žaidimus apie transformerius, vaikšto su maikute ta pačia tema ir dauguma filmų jo kolekcijoje – transformerių animacija ir meniniai filmai, kuriuos jau yra peržiūrėjęs dešimtis kartų. Jamirui – 35 metai, o seniausiam transformeriui jo kolekcijoje – 22. Kareivuko planas – atidirbti armijoje likusius 8 metus (viso 20) ir išėjus į karininko pensiją – keliauti.

our place to stay in Playa Blanca, 10km outside of Iquique

Po dviejų dienų turėjom ieškoti naujos pastogės, nes Jamiro namuose slankiojo katė, o joms Katja turi stiprią alergiją. Dabar persikraustėm į mažą Chose (Jose) namuką. Jis užsiima parasparnių (paragliding) skraidymu ir kitais pomėgiais. Jaunuolis gyvena 15km nuo Iquique – ant jūros kranto. Tai kelių namukų kompleksas su sargu. Visai faina – durys atviros, ramu, tik jūra ošia ir viskas. Tiesa, Chose mus jau perspėjo, kad jei būsim namie vieni ir žemė sudrebės taip, kad net langai byrės ir daiktai kris – turim nedelsiant bėgti į smėlio kalną kur matosi medžiai. Ir visa tai dėl jūros potvynio, kuris būtų sukeltas dėl stipraus žemės drebėjimo. „Kaip dažnai tai nutinka?” paklausėm. „Hm, smulkūs drebėjimai – visai normalu, na o didelės katastrofos čia nebuvo gerą šimtmetį, tačiau, kaip patys žinot, dabar keičiasi pasaulinis klimatas, ir visko gali nutikti…”

Kelios smulkmenos, kurios Čilėje jau krito į akį:

Dykumos!
Na, žinot, kad mes nekeliaujam su knygomis-gidais, tad net neįsivaizdavom, kad šiaurinė Čilės dalis – vien smėlynai. Sako šita dykuma didesnė už Sacharą. Važiuoji šimtus kilometrų – ir aplinkui vien smėlis. Sako tai tęsis dar gerą tūkstantį kilometrų į pietus.

Regionai romėniškais skaičiais
Šalyje yra 13-15 regionų, tačiau nepaisant to, kad visi jie turi vardus, jiems yra priskirti ir skaičiai. Žemėlapiuose ir kelio ženkluose regionai paprastai vadinami romėniškais skaičiais (region VII, region II, ir t.t.). Vietiniai taip pat naudoja skaitmenis. Maždaug:
– Iš kurio miesto esat kilęs?
– Iš Temuco.
– Kurioj Čilės daly jis yra?
– Devintame regione.

Šiaip ta numeracija gan logiška, nes skaičiai didėja keliaujant iš Šiaurės į Pietus. Tiesa, pati šiauriausia provincija, kuri ribojasi su Peru, yra penkiolikta (XV, nes neseniai pirmą regioną perskėlė į du), bet už jos numeracija prasideda nuo vieneto (I).

Kainos
Tai vienas iš dalykų prie kurio mes vis dar pratinamės. Po Peru, keliavimas Čilėje atrodo baisiai brangus. Taip pat reikia priprasti prie naujos valiutos santykio. Peru 1 doleris kainavo 2.7 solių, o čia tas pats žalias jau vertas 435 pesų. Šis santykis kiek panašus į Kosta Rikos koloną (colon) kur 1 doleris buvo apie 500 kolonų. Žodžiu, pamačius kainą tenką mintyse konvertuoti į Peru soles ir į dolerius. Kol kas tik tokia dviguba konvertacija padeda orientuotis. Bet nieko tokio, po poros savaičių Čilės pesų vertę įkirsime ir matematikos nebereikės.

Šiek tiek skaičių. Vien miesto transportas kainuoja apie 2 Lt (370-450 pesos). Vaisiai ir daržovės – mažiausiai 2-3 kartus brangesni nei Peru (1 Lt ~ 200 pesų):
Bananai 1.5-2.5 Lt/kg (Peru-Lima 0.8 Lt)
Pomidorai 3 Lt/kg (Peru-Lima 1.6 Lt)
Obuoliai 3 Lt/kg (Peru-Lima 1.2 Lt)
Bandelės 4 Lt/kg
Morkos 2.5 Lt/kg
Bulvės 1.5 Lt/kg (Peru-Lima 0.8 Lt)
Mes save guodžiam, kad keliaujant į pietinę Čilę kainos sumažės, na bent jau obuoliams. Juk dabar vis tik esame vidury dykumos, ir visi vaisiai iki čia keliauja tūkstančius kilometrų.