Konkono kopos, atvykimas į Santjagą

Praėjusį ketvirtadienį lankėmės vidury miestų įsispraudusiose Kokono (Concon) smėlio kopose. Pasisekė mums su oru – graži saulėta diena, jautėmės beveik kaip Sacharoj 🙂 Didingos geltonos banguotos kopos. Užlipus ant pačio viršaus atsiveria įspūdingas vaizdas į jūrą, modernų miestą Viña del Mar bei Konkono miesteliuką. Atrodo kopose pasirodėm pačiu laiku. Čia vyko policijos pareigūnų orientacinės varžybos. Jie vargšeliai turbūt nelabai moka žemėlapių skaityti, tad grybavo kapitaliai. Tad mes būdami ant kopų viršaus galėjom jiems karts nuo karto šūkavimais pasufleruoti kuriuose kopų krūmuose paslėpti kontroliniai punktai.

Kitą dieną, penktadienį, planavom nulėkti iki Laguna Verde kaimelio – 10 km į pietus nuo Valparaiso. Sako ten graži gamta ir šiaip nuostabi atmosfera. Deja, niekur mes neišvažiavom, o sėdėjom namie, nes dar naktį pradėjo lyti sysiuku – kaip Europoj. Jau seniai tokio lietaus nematėm. Ir taip pusantros paros. Šeštadienį per pietus vėl prašviesėjus, kadangi buvo gan vėloka vykti į trasą ir tranzuoti, sėdom į tarpmiestinį autobusą ir atvažiavom vėl į užterštą Čilės sostinę Santjagą. Šiaip nesam dideli šio didmiesčio megėjai, bet per paskutines savaites gavom keletą pakvietimų susitikti su įdomiais žmonėmis. Esam apsistoję pas Feli(z)pę – muzikantą, su kuriuo susipažinom Elkės slėnyje prieš keletą savaičių.