Iquitos – didmiestis be mašinų

16 kovo, 2008  
Temos: Peru

everywhere motocarros

everywhere motocarros

Nuliūdinsim – šis įrašas tikrai ne ekologine tema. Iquitos – tai didmiestis neturintis mašinų. Jei ateini užsimerkęs į gatvės vidurį ir staiga atsimerki – prieš akis tik motociklai. Pratimą pakartojame. Vaizdas tas pats – vien motociklai. Ne nu, rimtai, automobilių šitame mieste praktiškai nėra. Gerai, matėm kelis sunkvežimius, ir kelis keistuolius, o gal turtuolius (?), su mazdom, toyotom, volksvagenu ir net žiguliais. Tiesa, už 100 km yra miestelis Nauta, iki jo už 10 solių ($3.5 – 8 Lt) veža lengvais automobiliais. Bet iš esmės, mašinoms manevruoti gatvėmis turėtų būt labai sunku, nes motociklų čia kaip skurzdelyne ir jiems kelio juostos neegistuoja. Važiuoja kaip nori, kerta kampus kaip išeina, bet vat šviesoforų spalvas jie vis tik skiria… Bet irgi, būdamas pėsčiuoju stengiesi likti kažkaip pastebėtas, nes motociklistai kaip zombiai isistebeilija į šviesoforą ir daugiau nieko nemato. Vos tik žalios spalvos lemputė spėja įsižiebti, visi motoristai jau kitoj sankryžos pusėj.

Dviejų ratų motociklai – dažniausiai privatūs. Bet jų gal tik 20%. Daųgiausia zuja – triratės konstrukcijos, kurios, tarp kitko, yra efektyviausia susisiekimo priemonė mieste. Jie vadinami motokar’ais („motomašinomis”). Jų funkcija – taksi. Mums įprasti taksi automobiliai čia nęgzistuoja, tačiau mototaksi juos puikiausiai atstoja ir jų pilna kaip šieno. Ant motociklo sėdi vairuotojas, o už jo nugaros pritaisyta minkšta sėdyne trims keleiviams. Už keleivių dar yra šiek tiek vietos kuprinėms ar maišams padėti ir su virve pritvirtinti. Visa tokia konstrukcija turi net ir stogą, o lietui pliaupiant vairuotojas dar pritaiso ir didelę plėvelę pačiame priekyje.

Dauguma motokarų nėra vairuotojo nuosavybė. Paprastai jie priklauso kokiai firmelei ar turtingam dėdei, kuris sitas transporto priemones išnuomoja už 20 solių (16 Lt) per dieną. Tad jei apsiėmei dirbti taksistu, teks kas dieną sukalti mažiausiai 30 (24 Lt) solių, na tam, kad šeimą sugebėtum išmaitinti bent jau ryžiais.

city center of Iquitos

city center of Iquitos

Kelionės kaina triračiu motociklu yra sutartinė. Tarifas prasideda nuo 1,50 solės (1.20 Lt). Tiek mokėsit už 1-2 km. Jei atstumas kiek didesnis, kaina kyla – 2, 2,50 solės (2 Lt), o gal net ir daugiau. Pavyzdžiui iš centro iki toli esančio oro uosto be 7 solių turbūt neišsiversit. Tarp kitko, motokaristai mėgsta kainą užkelti 50-čia centimų. Tad jei už gan trumpą kelionę išgirsit „dos soles”, iš karto muškit kainą iki 1,50. Aj, visai pamiršau paminėti, jog dėl kainos deramasi prieš įsėdant į motociklą!

Beje, jei esate vienas, pigiau bus keliauti miesto autobusu už 70 centimų (0.55 Lt). Tai miniatiųqriniai autobusiukai be stiklų turintys 40 sėdimų vietų. Na, langų stiklai šiaip jau yra. Kai pradeda lyti, gali išsitraukti plastikinį „stiklą” iš lango rėmo ir taip apsisaugoti nuo liūties. Autobusai važiuoja pagrindinėmis gatvėmis, tad jei reikia nusibelsti į kitą miesto galą, toks autobusiukas bus tikrai ekonomiškiau. Ypač jei turit reikalų oro uoste, daug maršrutų važiuoja iki jo.

Taigi, SVEIKI ATVYKĘ į Iquitos – didžiausią pasaulio miestą (0,5 mln. gyventojų) neturintį privažiavimo keliais. Artimiausia gyvenvietė, kurią jungia keliai su likusia Peru – Yurimaguas. Iki jos kelionė laivu Marañón ir Huallaga  upėmis užtrunka 3 dienas (70 solės – $25 – 55 Lt).

Komentarai