Darbas San Pedro kaimelyje

Prieš savaitę įžengę į Čilę nusibraižėme ant kartono ženklą „ANTARCTIDA”. Jis mus lydės per visą Čilę, ir jo nepaleisim kol nepasieksim Antarktidos!

Sekmadienį, kai Čilė šventė motinos dieną, atvykome į San Pedro de Atacama – turbūt vieną brangiausių šios šalies vietų. Kaimelis gyvena praktiškai vien turizmu, nes yra vidury Atakamos dykumos. Tai sausiausias pasaulio regionas, kur lietus palyja geriausiu atveju kartą per 100 metų.

magic clouds

Klimatas čia siaubingas. Be kremų sunku išgyventi. Vietose kur šviečia saulė, įkaista turbūt iki 30°C-35°C laipsnių, pavėsije vėsu. Saulei nusileidus, apie 7 vakaro prasideda šaltis. Paryčiais temperatura nukrenta iki minus 3°C-5°C. Praktiškai darbingos valandos tik nuo 9 ryto iki 6 vakaro. Kitu dienos metu viską demotyvuoja šaltis. Radiatorių čia nėra, nepaisant to, jog birželio mėnesį temperatūra naktimis nukrenta iki minus 10°C. Dieną saulėje visi vaikšto su šlepkėm ir marškinėliais, o atėjus vakarui be kepurės slampinėja tik sveikuoliai ir kamikadzės. Toks temperaturų ekstremumas yra sunkiai toleruojamas.

Gyvename palapinėje, nemokamai. Miegmaišiai nėra super šilti, tad miegame prisirengę kelis sluoksnius šiltų rūbų. Trečią naktį gavome šiltą adijalą, kuris situaciją kiek pašiltina.

Į San Pedro atvykome ne tik pasidairyti, bet ir padirbėti. Viena agentūra, kuri organizuoja pasijodinėjimus arkliais po dykumą, paprašė, kad sukurtume jiems interneto tinklapį. Tiesą pasakius, šie žmonės buvo vieninteliai kurie teigiamai atsakė į mūsų emailus, su užklausimais dėl darbo galimybės. Tokių kovo-balandžio mėnesiais išsiuntinėjom virš 100.

Iki savaitės galo kursime tinklapį, o paskui, jei likimas leis, pabūsime dar 2-3 dienas ir pasivaiksčiosime po apylinkes, kad suprastume kuo šis kaimas taip traukia turistus.

Kalbant apie darbelius, prieš porą savaičių Katjos trumpą straipsniuką apie keliavimą Lotynų Amerikoje būnant vegetaru, nupirko Šveicarijoje leidžimas „sveiko gyvenimo” žurnalas „Vita Sana„. Katjos tekstas bus išspausdintas rugsėjo numeryje, tačiau supratingas redaktorius honorarą (950 Lt) jai jau pervedė. Šis uždarbis pratęs mūsų gyvenimą kelyje 1 mėnesiu!

Praėjusį savaitgalį du straipsniai is mūsų kelionės buvo publikuoti Kauno Dienos priede „Šokoladas” ir lrytas.lt portalo Kelionių rubrikoje:

Purvo vonia, mineralinio vandens dušas ir Miegantis indėnas

Gyvenimas kelionėje: 1. Lietuviai Lotynų Amerikoje

Be nuolatinio pasakojimų rašymo Lietuvos žiniasklaidai, daugiau darbo pasiūlymų kol kas neturime.

Beje, Katja jau prieš porą mėnesių pradėjo gaminti papuošalus rišant mazgus iš vaškuoto nilo ir karoliukų. Ispaniškai šis užsiėmimas vadinasi kiek paprasčiau „artesania”. Šiuo metu Katja jau yra paruošus 12 įvairaus stiliaus rankdarbių. Pirmuosius mazgus ji išmoko vasario pradžioje Pantoja kaimelyje Peru džiunglėse. Ten tarp laivo laukiančių keliautojų buvo ir perujiečio+prancūzės porelė, kurie laisvalaikiu gamino artesaniją. Šie Katjai ir užrodė rankdarbių iš nilo pagrindus. Na o prieš mėnesiuką kitas artesanijos pardavinėtojas Iquique miesto gatvėje Katją išmokė dar kelis mazgus, kuriais labai grąžiai į siūlą gali būti „įvelkami” akmenukai.

Yra dar viena idėja, kurią po truputį rutulioja Katja. Prisiminus kaip vaikystėje gimnastikos būrelyje treniruodavosi su ilgu kaspinu ant trumpos lazdelės, ji sugalvojo, jog tai galėtų būti vienas iš pinigų rinkimo būdų gatvėje. Žinoma, svarbu bus sugalvoti gražią programą ir surasti tam tinkančią muziką. Vieną 4 metrų ilgio kaspiną Katja jau pasisiuvo, beliko susirasti lengvą 60 cm ilgio lazdelę (turim dvi medines, tik dar neišbandė) ir pasitaikius gerai siuvėjai pasigaminti antrą tokį kaspiną. Na ir be visa ko, žinoma, kad reikės daug drąsos kažkada pirmą kartą pasirodant gatvėje ir prašant piniginio atlygio.

Tad, kaip patys matote, šiaip ne taip dar išgyvename. Dėl susidariusios finansinės situacijos, per dieną išleidžiam vidutiniškai 20-25 Lt. Na, tai biudžetas apie kurį svajojome dar prieš 2 metus ir niekaip nepavykdavo įsipaišyti.

Tiesa, jei sugalvotumėte mums padėti prasitęsti gyvenimą kelyje papildoma diena, pasinaudokite mūsų pasiūlymu atsiųsti atvirutę iš Lotynų Amerikos. Daugiau informacijos rasite skyrelyje „Atvirutės”.

Artimiausios dienos suplanuotos, na, o kitą savaitę važiuosime į naują vietovę toje pačioje Atakamos dykumoje, tik kokius 400 km piečiau. Ten susitiksime su čiliečiu studentu Cristobalu, kurio pavardė Banavicius, tad bendrausime apie jo lietuvišką kilmę.