Cuenca – žymių autostopininkų kryžkelė

Tarp autostopininkų bendruomenės yra žinoma viena Latvijos keliautoja – Agnesė. Jai dabar kiek? Berods neseniai suėjo 27-eri. Ji studijavo dvi specialybes universitete (muzika ir ekonomika), yra talentinga valdant įvairius muzikos instrumentus, niekuomet gyvenime nedirbusi, ir aplankiusi keliasdešimt šalių. Daugiausia keliauja pakeleivingu transportu. Yra pabuvojusi tiek Europoj, tiek ir šalyse, kur keliauti vienai merginai tranzu nėra, tam tikra prasme, lengva – Vidurio Rytuose, Graikijoje, bei Lotynų Amerikoje. Prieš porą metų ji išmaišė šalis Centrinėje Amerikoje, o praeitų metų rudenį ir vėl sugrįžo į Meksiką. Vasarį ši šalis kiek pabodo ir atskrido į Ekvadorą, kuriame jau išbuvo 6 mėnesius. Tai maksimalus laikotarpis leidžiamas būti beviziams užsieniečiams Ekvadore, tad ant dienų Agnese turėjo kirsti Peru sieną.

Prieš jai paliekant Ekvadorą, po metų gainiojimosi ją pagaliau susitikome ir mes. Kai buvome Meksikoje, žinojome, jog ji malasi apylinkėse. Praeitą lapkritį bandėm Agnesę sugaudyti Meksikos sostinėje, tačiau kažkaip pro vienas kitą praslydom. Emailais pastoviai susirašinėdavom, bet keliai taip ir nesusikirsdavo. Ką gi, jie pagaliau susikirto Cuencoje. Ji mus aplankė prieš gerą savaitę. Visą vakarą pasakojo dramatiškas istorijas apie sutiktus vyrus, kaip ji karts nuo karto miega parke ant suoliuko ir panašiai.

Prieš porą mėnesių ji patyrė didžiausią šios kelionės vagystę. Nors pradžioje Ekvadoras atrodė nekalta šalis, tiesiog rojus, tačiau vieną popietę ji su savo Visais Daiktais laukė draugo sostinės Quito autobusų stotyje. Palikus Daiktus šalia žmonių nuėjo į netoliese esančias „Cabinas” (kelios būdelės su telefonais, kur paskambinęs atsiskaitai kasoje). Skambutis truko lygiai 40 sekundžių. Sugrįžus, neberado 25 kg sveriančios kuprinės. Tiesą pasakius, anksčiau manėme, kad tai buvo kuprinė, tačiau dabar jau žinome tikrą tiesą – ten buvo sunkus ir didelis raudonas lagaminas su ratukais! Tuo tarpu jos didžioji kuprinė buvo nepajudinta. Taip taip, ji tranzuodavo būtent su normalia keliautojo kuprine plius dideliu raudonu lagaminu, kuriame tampėsi dovanotus drabužius, aukštakulnius batus ir kitas smulkmenas. Ne veltui įvardijau Visus Daiktus didžiosiomis raidėmis, nes jų buvo tiesiog labai daug.

Tai Agnesės tipas – vežiotis daug. Kartą pasakojo kaip iš Šveicarijos į Latviją tranzavo su didele kuprine, vienoje rankoje turėjo dėžę su pastatų ir parduotuvių apsaugai skirta video kamera+televizoriuku (rado gerą nuolaidą, tačiau kam šeimoje to reikia? :), o kitoje – gitara.

Į Cuencą Agnesė atsibeldė su didele >20kg kuprine (viduje dovanota pagalvėlė, adijaliukas ir kt.), maža „dienine” kuprine bei A3 formato kartonu su draugo dailininko dovanotais kūriniais. Jos kelionė tęsiasi…

Kitas netikėtas susitikimas su žymių autostopininku nutiko kai prieš 3 savaites ieškojome buto apsigyventi. Sukontaktavome Beną (Ben) – CouchSurfing.com narį, kuris atlieka amerikietišką dviejų metų Peace Corps savanoriavimo programą Čeka (Checa) kaimelyje, apie 15 km nuo Cuencos. Kelionė autobusu iki jo užtrunka apie 30 minučių. Galvojom, gal rasime ką nors pigiau tame kaime. Benas Čekoje gyvena jau pusantrų metų, tad manėme, gal turės kokių kontaktų ar patarimų.

Pirmadienio rytą nukeliavom pas jį į svečius. Ten radome dar du lankytojus iš JAV – porelę 10 savaičių keliaujančią po Pietų Amerikos šalis.
– Labas, aš Augustas, – padaviau ranką aukštam vaikinukui.
– Labas, Benas, how are you doing – pasisveikino tradiciškai.
– Oho, – sakau – čia ką, Benų namas?
Abu kvailai pasijuokėm…

Nebuvo labai ką ir kalbėti, nes mums rūpėjo buto paieška. Su Benu, šeimininku,  išėjome į centrą kur pasikalbėjome su kaimelio prezidentu, taip ten visi vadiną merą. Nieko doro iš jo nepešėm ir su Katja nusprendėm keliauti atgal į Cuencą. Benas parodė autobuso stotelę, ir aš tuo metu lyg netyčia prisiminiau, kad norėjau iš jo pasiskolinti CD su Microsoft Office instaliacija (mūsų naujiems padevėtiems kompams).

Nužingsniavom atgal į Beno namus. Kol jis ieškojo disko, mes tęsėm nepradėtą pokalbį su keliautojų porele. Maždaug, kurias šalis aplankėt, kur buvot, kur važiuosit, kada grįšit. Na, tradiciniai klausimai. Kažkaip pradėjom pokalbį apie tranzavimą. Mes užsiminėm, kad taip keliavom Kolumbijoj, jie tranzavo Peru. Pasirodo, kad jie netgi buvo girdėję ir apie lenkų autostopininkus Kingą bei Šopeną (jie keliavo 5 metus aplink pasaulį). Nusprendėm duoti savo spalvingą vizitinę kortelė, kurioje surašyti mūsų vardai, kontaktai ir aišku followtheroad.com tinklapis. Keliautojas Benas pasižiūrėjo ir… „Pala Pala” sako, „aš buvau jūsų tinklapyje!!! Aš jus žinau! Aš esu Amerikos stoparas pravarde bassdrumben’as”. BLYN!!! neįtikėtinas momentas! „Mes apie tave irgi esam girdėję, žinom kad mūsų draugai tave šefavo Lietuvoje!”. Mes netgi žinojom, kad jis keliauja šiuo metu netoli mūsų (apie tai Katjai rašė Kingos draugė pankė-menininkė iš JAV Kat [ www.katwise.com ]). Žodžiu, negalėjom patikėti, kad susitinkam taip netikėtai ir nenuspėjamoje vietoje. Galėtume tai pavadinti „nuostabiu sutapimu”, tačiau sutapimų juk nebūna! Visi nutikimai turi priežastį!
[nuotraukoje: Benas sėdi šalia Katjos, o puoduką laiko Benas šeimininkas]

Kam įdomu, keliautojas Benas savo gyvenimo naujienas publikuoja čia:
http://groups.yahoo.com/group/bassdrumben/

Prieš kelis mėnesius kaip inžinierius jis darbavosi JAV bazėje Antarktidoje. Straipsnį apie jį rasite Antarktidos laikraštyje „Antarctic Sun” (žr. paskutiniame šio PDF’o puslapyje):
http://antarcticsun.usap.gov/2006-2007/documents/10-29-2006_antarcticsun.pdf
Beje, Benas – piečiausiai tranzavęs autostopininkas (daugiau rekordų čia).

Ir dar, visai eseniai keletas video studentų keliavo kartu su Benu ir sukūrė dokumentinį filmą „Wide Open” („plačiai atvertas”) apie jo tranzavimą JAV. Filmo prezentaciją galite rasti čia:
http://www.WideOpenTheMovie.com/

Pabaigiant pasakojimą, įsivaizduokime, jog ir mes su Katja esame garsių autostopininkų sąraše. Galų gale galime drąsiai teigti, jog Cuenca – tai žymių tranzuotojų kryžkelė… Ar ne? Kas sekantis? 🙂