Ne pirkėjai, o pasiiminėtojai

Kaip ir žadėjome, praėjusį sekmadienį lankėmės blusų turgelyje. Paprašėm vieno iš virtualaus gyvenimo pažįstamo vaikinuko Dariaus mus nufotkinti.

– Su stalu? – paklausė Darius.
– Jo, žinoma, – sakom.
– Ir su pirkėjais?

Hm, kiek pagalvojau…

– Tai kad pas mus nėra pirkėjų… Tik pasiiminėtojai…

Kasečių pasiiminėtoja po stalu ėmė kvatoti, bet juk taip ir buvo. Praktiškai viską blusturgyje atidavinėjom. Žmonėms sunku buvo patikėti, kad jiems nebūtina susimokėti.

– Tai jei jūs nepaimsit, mes juk išmesim. Ačiū, kad paimat! – džiaugėmės.

Blusų turgus Vilniuje, liepos 5

O iš tikrųjų tai ką su tom senienom beveikti. Nei mes jų kolekcionuojam, nei verta sesės kambary dėžėse laikyti.

Įdomiai gavosi su autentiškom afrikietiškom tapkėm. Pradžioj uždėjom popieriuką, kad atiduodam už simbolinę kainą. Porą žmonių pačiupinėjo kailiuką ant jų ir daugiau nesidomėjo. O mums jų tikrai nereikia, tad pakeitėm raštelį į „Nemokamai – For free”. Staiga iš dangaus pasirodo atsiųsta angelė:

– Koks čia dar „for free”? Kiek kainuoja šitos tapkės? Turiu vieną laukinį vyrą…

Bandėm įtikinti, kad nekainuoja, atrodo pavyko, bet ji vis tiek įdavė dešimtinę…

Labai stebėjomės, kad praeiviams patiko mūsų kasetės, kas bitlus pasiėmė, kas Taize giesmes… Čia matyt dauguma mašinose kasečių grotuvus vis dar turi.

Buvom padėję ir kelis filatelistų branginamus proginius vokus su proginiais centrinio pašto antspaudais – 1991 vasario 16, kovo 11 ir panašiai. Viena turistė sako, „o geras, čia nemokamai? Tai man bus kaip tik, aš juk turistė!”. Dar bandžiau paaiškinti kokia tų vokų vertė, bet ji skubėjo… nuspėjam, kad juos panaudos laiškų rašymui namiškiams…

Dienos pabaigoje beveik viskuom atsikratėm. Tik seną palapinę ir kelių miestų žemėlapius sumetėm į konteinerį, bei užsilikusias kasetes padovanojom mūsų kaimynui – senų plokštelių prekeiviui – jam nepatiko mūsų užmojis kasetes išmesti…

Nelaikykit namie blusų – kam gi jums jos reikalingos?! http://blusuturgus.wordpress.com/