Apie mūsų kelionę iš praktinės pusės

Šiuo metu jau trečią dieną poilsiaujame mažoje rančoje (vienkiemyje) vidury laukų. Artimiausias kaimiūkštis garsiu pavadinimu – San Francisko, yra už 3 km. O iki artimiausio kaimo kurį galima rasti žemėlapyje – Panaba, apie 8 km. Fermeris ir gydytojas Hildo mums leido savo negyvenamame vienkemyje būti kiek tik norėsime. Pats Hildo arba jo giminaičiai kasdien atvažiuoja pasirūpinti 90-ia karvių. Jie mums kiekvieną rytą atveža ką nors pusryčiams 🙂

Įsikūrėm savo palapinėje po pavėsine iš palmių lapų. Priešais stovi kokoso riešutų medis su geltonais kokosais. Sodas pilnas vaismedžių, todėl mandarinų ir apelsinų galime valgyti kiek tik norim.

Nors rančoje poilsis tikrai nuostabus, šiandien nusprendėme nusprendėm pasižmonėti. Atitranzavom į Panabą apsipirkti, bei su jumis pasidalinti naujausiais pasakojimais iš mūsų kelionės, kuriuos jau galite atsispausdinti iš laiškų skyrelio mūsų tinklapyje:

http://followtheroad.com/lt/laiskai.php

Be kasdieninių pasakojimų, galbūt bus įdomu pasiskaityti ir apie tai, kaip mes praleidžiam dienas iš praktinės pusės.

Dienos režimas

Saulė Meksikoje kol kas pateka apie 6:30 val. ryto, o 6 val. vakare jau praktiškai tamsu. Čia, kaip ir Afrikoj, saulė nusileidžia žaibiškai – per kokius 30 min. Dar žiūri, kad ji gerokai virš horizonto, bet nespėsi išsivalyti dantų ir bus tamsu.

Paprastai gaunasi, kad keliamės prieš septynias,
Užtrunkam 2-3 valandas kol išsibudinam, papusryčiaujam, padarom mankštą, susipakuojam ir prieš vidurdienį jau ir vėl tranzuojam. Žinoma, kartais apsisukam ir greičiau.

Iki kokių 4 val. pietų keliaujam, jei yra galimybė, užsukam į interneta, pakeliui nusiperkam vaisių, ryžių ar kito maisto.

Apie pusę penkių jau pats tas laikas galvoti apie nakvynę, ir įsikurti stengiamės dar prieš sutemstant – 6 val. vakaro. Vakare verdam valgyt, rašom pasakojimus, jei yra kontaktas – bendraujam su vietiniais.

Žinoma, jei yra galimybė vienoje vietoje pabūti kelias dienas, tuomet viskas vyksta daug lėčiau, niekur neskubam… 

Kuo maitinamės

Neslėpsim, abu nevalgom mėsos, o Katja dar ir pieno produktų, bei vengia kiaušinių ir žuvies. Valgyt paprastai gaminamės patys, nes turime merikiečių kompanijos MSR padovanotą viryklėlę (Whisperlite International), kuriai užkurti naudojam benziną iš kolonėlių. Karštą maistą verdam bent kartą į dieną, o kartais ir du kart. Gaminam ryžius, lešius arba makaronus su riešutais ir ivairiausiom daržovėm. Kelis kartus virėm ir avižu košę su vaisiais. Dar turim ir miuslių, kuriuos retkarčiais valgom pusryčiams.

Greitai užkandai atradom labai fainas kukurūzų tostadas. Tai maišelis 20 cm diametro apskritimo formos kietų ir plonų paplotėlių. Beveik kilogramo kainuoja apie 1$ ir, jei valgyt verdame kartą per dieną, jo užtenka 2-3 dienoms.

Vanduo

Vanduo pigiausias dideliuose supermarketuose (1.5 l kainuoja apie 2.5 Lt), o kaimeliuose aišku brangesnis. Bet mes vandens neperkam. Ieškom nedvokiančio šaltinio tualetuose (turistinėse vietose arba restoranuose) ir jį valome su vandenį purifikuojančiomis tabletėmis.

Per dieną gėrimui, dantų valymui, maisto gaminimui ir kitiems reikalams, vandens iš viso abu sunaudojame apie 4-5 litrus. Purifikavimo tablečių atsargos baigsis po kelių dienų, tad neseniai nusipirkom vietini skystį kurio lašai irgi turėtų dezinfekuoti bet kokį vandenį. Na žiūrėsim, jei kurią dieną susirgsime viduriavimu – viena iš ligos priežasčių gali būti vanduo. Blogas vanduo organizmą paprastai pradeda kankinti po kokių dešimties dienų.

Biudžetas

Keliaujame autostopu ir nakvojame palapinėje atsitiktinėse vietose. Tiesa, karts nuo karto nakvosim ir kempinguose turistams (tai jau darėme vieną kartą už 3$/žmogui), kai daugiau nebus galimybių išsimaudyti ar išsiskalbti drabužius.

Keliaujame su 3$ dienos biudžetu vienam žmogui, taigi 6$ per dieną mums abiems. Ar tilpsim į tokius rėmus kol kas pasakyti sunku, bet stengiamės be reikalo neišlaidauti.

Šiaip, ryžių su ivairiausiais priedais pagaminimas kainuoja apie 1-1.5$ dviems žmonėms. Grubiai skaičiuojant, 600 ml benzino butelaičio (litras benzino – apie 0.7$) turėtų užtekti 10-čiai maisto virimų.

Komunikacijos

Interneto paslaugos mane Meksikoje kol kas visai tenkina. Kaina paprastai 1$/val. Bet viename kaime radome ir už 0.7$. Miesteliuose visuomet rasite ir brangesnius variantus, ypač centre ir turistinėse vietose – iki 1.5$/val.

Cancune žmones pas kuriuos bandėm surasti nakvynę kontaktavom su Meksikos telekomo „TelMex” kortelėmis telefono automatams. Pigiausia kortelė – 5$. Kaina skambinti tame pačiame mieste 0.1$/min, į kitus miestus 2 kartus brangiau. Skambinant į mobilų telefoną, kaina – 0.33$/min.

Galvojau įsigyti mobilaus operatoriaus SIM kortelę, bet keliaujant per skirtingas Meksikos provincijas, toks variantas yra beviltiškas. Esmė ta, kad SIM kortelė pririšta prie vienos provincijos ir numeris turi net to regiono kodą. O nuvažiavus į kitą provinciją, įsijungia Roamingas, ir paslaugų kainos kyla. Atrodo, kad tik SMSų kaina nesikaičia – 0.1$ visoje šalyje. Be to, kaip supratau, prįmant skambučius iš užsienio, irgi reikia mokėti atitinkamą mokestį.

Įranga

Kuprinėse tampomės viską, ko prireiktų šaltu metų laiku arba būnant šaltuose regionuose (pavyzdžiui, kalnuose). Turim sandalus ir solidesnius batus, šiltus miegmaišius (prie nulio neturėtume šalti, todėl prie dabartinės nakties temperatūros – apie 20-23C – kaistame. Turime Therm-A-Restus (pripučiami matrasiukai), kurie yra labai kompaktiški ir praktiški, bei pigiausia 2 kg kinų gamybos palapinę (turbūt iki 50 Lt Lietuvos supermarketuose), kurią galima pasistatyti ir ant betono, kas irgi yra labai praktiška. Apsaugai nuo lietaus naudojam du gabalus polietileno.