Kosta Rika – ne viskuo gali pasigirti

coconut-water and its flesh was served, too

Mes turtingoje pakrantėje. Ispaniškai tai reikštų Kosta Rika. Kraštovaizdis kurį iki šiol matėme – tikrai įspūdingas. Aplink vien žalia ir daug vietos kempingui 🙂 Deja, bet iki šiol šios šalies draugiškumu autostopininkams pagirti negalime. Mašinos nestoja. Tiksliau, jos stoja, bet tik kelyje prastysojus 3-4 valandas. Žiūrėsim kaip seksis toliau, gal šalies šiaurėje bus lengviau.

Nuo penktadienio vakaro mes svečiuojamės Žemės Rožės fermoje (Earth Rose Farm, www.EarthRoseFarm.org ). Jos įkūrėjai – du amerikonai, Madži (Maji) ir Rožė (Rose). Jų vizija – suburti bendruomenę, kuri išgyventų iš vaisių ir daržovių auginamų fermoje.

melking a cow

Jau pirmą rytą atsikėlėme labai anksti ir padėjom Rožei melžti pieną. Mama Mū, toks karvės vardas, prieš savaitę pagimdė Baby Mū. Pastaroji vargšelė yra visą dieną laikoma tvarte – kažkodėl nenori niekas jos paleisti su mama.

Fermoje svečiuosimės ir su darbais gelbėsime dar kokią savaitę. Balandžio 1-ą – bus pilnatis ir ta proga švesime 1 metų fermos gimtadienį. Iš karto po jo keliausime į šiaurinę Kosta Rikos dalį ir trumpam patrauksim link Nikaragvos, Salvadoro ir Honduro. O toliau teks mums kastis kelią iki Pietų Amerikos…

Linkejimai iš fermos!
Augustas & Katja