Visas pasaulis už 2 dolerius

rugpjūčio 7, 2007  
Temos: Ekvadoras

Kokių parduotuvių Kvenkoje (Cuenca) daugiausia? Pirmąją vietą turbūt užimtų mobiliakų prekeiviai. Kas penkis namus gali sutikti mobilių telefonų aksesuarų parduotuvę. Jose ne tik parduos korteles, papildymus, aparatus, bet ir is karto vietoje mobiliakus „atriš“ ir pritaikys jūsų reikmėms.

Interneto kavinių (1.25-2.50 Lt/val) čia irgi beveik ant kiekvieno kampo prikišta. Bet jos, mano manymu, užimtų trečiają vietą.

new computer and no programs? do not worry, here you can get what you need...

new computer and no programs? do not worry, here you can get what you need...

Tad, ką gi praleidome antrojoje pozicijoje? Taip, tai parduotuvės, kur už DU DOLERIUS gali nusipirkti visą pasaulį. Kalbu apie DVD, CD ir kompiuterių programų parduotuves. Vienoje iš jų už du dolerius nusipirkau tvarkingai į dėžutę įpakuotą diską su Windows XP operacinės sistemos instaliacija (ir visais registracijos kodais). Tiek pat kainuoja ir bet kokia kita kompiuterių programa. Jei lentynoje nerasi ko ieškai, paprašyk katalogo. Pardavėjas iš pašonės ištrauks didelį segtuvą su dviejų-dolerių diskų paveiksliukais. Sakyk ko reikia, ir vakare užsakymas bus iškeptas.

in town for $1,5 - $2

 

newest cinema hits included

 

Tačiau žonės dažniausiai ne Windows’u nusipirkti čia užsuka. Didžiausias biznis eina DVD filmams ir muzikiniams diskams. Už pusantro dolerio rasi naujausius ir seniausius Holivudo ir Europos DVD filmus. Kokybė kaip originalas. Pamenu, prieš 5 metus Kinijoje DVD pardavinėjo po vieną dolerį. Diskai būdavo subraižyti, gadindavo DVD plejerius, blogas garsas ir t.t. Džiugu, kad čia, Ekvadore, piratai dirba kokybiškai, gerbia savo klientus.

IMG_6094

 

IMG_6096

 

copies of music and movies everywhere

Kadangi viename iš tų dviejų antikvarinių kompų kuriuos nusipirkome yra DVD grotuvas, tai „ta -filmų- liga“ apsirgome ir mes. Lentynoje turime jau gal 10 „juostų“ 🙂 Labai pavojingas žaidimas, sakyčiau. Tačiau, jei užsuksit į svečius, būtinai pakviesim į savo kino teatrą.

Prieš porą dienų pietavom vegetariškame restorane (jame didelis patiekalas tik 3 Lt, bet čia jau atskira istorija) ir per stalus filmus siūlydamas slankiojo berniukas su kuprine. Pakišo jis man „Transporters“ filmą. Fe… sakau, tokių nemėgstam. Maniau, būsių labai išrankus ir pavyks prekeiviu atsikratyti.

– Mums patinka rimti ir pasimąstantys filmai. Kaip kad „Amelija“, arba „Gyvenimas yra gražus“ – ėmiau filtruoti berniuko pasiūlymus.
– Ok, palauk. Turiu kažką.

Pasiknisęs kuprinėje ištraukė 4 diskus. Kvailą komediją, dvi discovery čannel stiliaus dokumentikas ir kažkokį neaiškų filmą. Ant viršelio nei tai pinokis, nei ne-pinokis buvo pavaizduotas. Vaikas ėmė į rankas kiekvieną iš diskų ir man į akis pasakojo kaip ten viskas faina. Aš įdėmiai klausiausi, ir galvojau kiek jam kantrybė ištvers. Kiekvieną iš diskų sugebėjau sukritikuoti. Berniukas kiek pasidavė ir ant stalo paliko dokumentiką apie žvėris ir ta pinokis-ne-pinokis filmą.

Bandžiau padaryti pertrauką ir pakeisti temą:
– Gal nori obuolio? – klausiu.
– Aha, – sako.
Pavaišinau dviem obuoliais. Priėjo dar vienas berniukas. Tik šitas turėjo kamuolį.
– O tu ką parduodi? – užklausiau.
– Aj, čia mano mažasis brolis, – prisipažino diskų pardavėjas.

even very old Mexican classics

even very old Mexican classics

Dar šiek tiek propagandos, plius mano skeptiškumo ir galiausiai ant stalo liko tas nei pinokis-nepinokis. Aš vaikui vis kartoju, kad šitas filmas nekvepia mūsų kvapais, ir stumiu pirštu link jo. O tas vaikis su savo mažiuku pirštuku man atgal tą diską stumia ir varo reklama.
– Tai kad mums patinka filmai, kur pažiūrėjus yra dėl ko susimąstyti, – sakau tam vaikigaliui…
Padariau klaidą. Vaikis atrado mano silpnybę, ir prisiminė, kad tas filmas turi nuostabią žinutę. Tiesa, nelabai supratau kokią. Kažkas apie senus žmones. Gal kad juos saugoti ir gerbti reikia. Tikrai nesupratau.
Dar keletą minučių pastumdėm tą filmą link manęs, link jo ir vėl link manęs… Katja juokėsi. Galiausiai mano kantrybė baigėsi.
– Kiek kainuoja?
– Doleris.
Nu gerai, sakau, kadangi tas vaikis toks kantrus, apdovanosiu jį pergale. Paėmiau tą nepinokinį filmą. Geriau įsižiūrėjus pamačiau kad tai kažkoks šlavėjas su didele nosim.
– O tu iš kur tuos filmus perki? – pasidomėjau.
O tas, lyg būtų verslininkas, kuris neišduoda smulkmenų:
– Aš su Jungtinėmis Valstijomis dirbu…

Tik namuose pastebėjau, kad tas nepinokinis diskas visai ne DVD or paprastas CD, bei filmo kokybė prastoka. Lyg Kinijoj būtų pagamintas. Ir dar ispaniškai. Gal kokių meksikiečių ar čiliečių filmuotas. Kai depresija užpuls prasuksim per kompiuterį su Katja, o kol kas tegu padulka…

Komentarai

  1. Simute sako:

    Kaip nesąmonė tik 2 Dolars…