FAQ: Pinigai – kaip finansuojame kelionę arba “iš kur tiek pinigų”?

PINIGAI – tai labai tradicinis ir dažniausiai užduodamas klausimas, kuris iki šiol kyla ir mums sutikus kitus ilgalaikius keliautojus.

Kadangi šitas klausimas yra toks populiarus ir įdomus, o taipogi ir labai smalsus, tai nusprendžiau tai paviešinti ir čia. Iš tikrųjų, kodėl pasaulyje tema apie pinigus yra tabu?

Prieš detalų atsakymą norėtume priminti, jog mes savo santaupų neinvestuojame į mašinos ar buto pirkimą lizingu, naują plačiaekranį televizorių, gerą šaldytuvą ar panašų apčiuopiamą daiktą. Kitais žodžiais tariant, mūsų materialus turtas yra tikrai menkas. Taip yra todėl, jog kiekvieną papildomą grąšį mieliau išleidžiame kelionėms.

Na o dabar šiek tiek konkrečių skaičių:

2005 metais 8 mėnesius dirbau Aalborgo universitete Danijoje. Atlyginimas buvo apie 2000 eurų per mėnesį. Atidavus skolas prisikaupusias dėl 2004 m. kelionės į Afriką, likutį sumečiau į investicinį fondą valdomą švedijos įmonės EastCapital. Tai patarė vienas draugas, kuris domisi investicijomis ir akcijų spekuliavimu.

Taigi, į EastCapital’o fondus tarp 2005 m. liepos ir 2006 m. sausio iš
viso nusiunčiau apie 6400 eurų. Kelionės pradžioje visos kitos
santaupos sudarė gal dar papildomus 1500 eurų asmeninėse banko
sąskaitose. Žodžiu, grubiai tariant 2006 metų sausį startavome turėdami
7900 eurų (27′000 Lt).

Kai banko sąskaitos aptuštėjo, pradėjom
mažas sumeles siurbti iš investicijų fondo. Pinigus “siurbėm” ištisus
du metus, iki tol kol fonduose jų nebeliko. Paskutinius fondo vienetus
pardavėm, t.y. paskutines kapeikas sau atsisiuntėm, 2008 m. kovą.
Paskaičiavom, kad iš viso iš fondų ištraukėm 8360 EUR. Labai nesunku
paskaičiuoti, jog dviejų metų laikotarpyje investuoti pinigai užaugo
net 30%!

Santaupos, mūsų pagrindinis finansavimo šaltinis,
pasibaigs jau 2008 metų vidury. Nepaslaptis, jog kelionės metu turėjom
ir turim papildomų įplaukų.

Jau antrą mūsų kelionės mėnesį Meksikoje susipažinome su viena JAV darbo paieškos portalo CoolWorks.com savininke, kuri išgirdus mūsų istoriją iš karto pasiūlė “gal norėtumėte reguliariai rašyti trumpus pasakojimus (blog’ą) į mūsų tinklapį už $50?”. Kodėl gi ne, sutikome. Nuo tos dienos kas 6-8 savaites publikuojame pasakojimą jiems ir gauname 50 žalių. Tuo dažniausiai užsiima Katja. Šio portalo blog’us galite rasti čia: www.coolworks.com/blogs

Tuo tarpu aš karts nuo karto atlieku su tinklapių programavimu (PHP + MySQL) susijusius smulkius užsakymus (sumoje uždirbau gal 900€). Tiesa, jų nedaug, bet vis kapeika. Be to, nuo 2006 metų galo intensyviai dirbu prie komercinio “Business Credit Card” tinklapio ir jo dukterinių puslapių programavimo. Iš šios chaltūros pragyvenimą finansuojame kol kas labai dalinai.

Ir dar, nuo 2007 liepos mėnesio kiekviename žurnalo “Kelionių Magija” numeryje yra spausdinamas pasakojimas iš mūsų kelionės kuris prideda papildomus 220 Lt į finansų krepšelį.

Taigi, pirmų kelionės metų suvestinėje (nuo 2006.01.13 iki 2007.01.12) matau, jog mūsų dienos išlaidos buvo 5 eurų žmogui. Tai yra daug, nes tikėjomės įtilpti į 3-5 dolerius per dieną (žmogui). Plačiau apie išlaidas skaitykite čia.

Nuorodas į CoolWorks ir Kelionių Magijos spausdinamus straipsnius rasite tinklapio skyrelyje “multimedia”.

2007 m. įplaukos (viso $5700 – 12500 Lt):
$600 – 1300 Lt – straipsnių apie mūsų kelionę rašymas
$3700 – 8000 Lt – tinklapių programavimas
$1400 – 3200 Lt – kita

Kaip mes vežiojamės pinigus?

Kelionės pradžioje turėjome DAUG grynų, kuriuos suslėpėme visuose galuose. Keliose vietose kuprinėje, piniginėje ant kaklo (joje taip pat ir pasas), turime paprastai atrodančius EagleCreek diržus su vidiniu užtrauktuku, po kuriuos susukę sukišam kelioliką kupiūrų. Afrikos kelionėje dar turėjom bent 3-4 slaptas skyles kelnių siūlėse, į kurias kišom celofanu apvilktus banknotus. Na, ir žinoma, turime VISA korteles, kurias dabar, pasibaigus grynųjų atsargoms, tik ir naudojam. Išsiimam didesnę sumą, ir suslepiam.

Stengiamės visada turėti smulkių dolerių, kurie gelbėja atvykus į naują šalį, taip išvengiant nepatikimų valiutos keitikų pasienyje. Iš esmės geriausia turėti dolerių dvidešimtukus, nes kupiūros po 50, nors ir patogu vežiotis, tačiau ne visada yra mėgiamos – dėl didenės tikimybės, kad yra padirbta, arba tiesiog gali neturėti grąžos (jei tai šalis kur cirkuliuoja JAV pinigai – Panama, Ekvadoras…).

Kelionės čekių nenaudojame, nes jų operacijos labai brangiai atsieina (kartais net iki 13% mokesčių). O be to, kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, kai kur Afrikoje) gali būti sunku rasti tokių čekių keitimo punktą. Galų gale, neturim mes tiek daug laisvų pinigų, kad juos kelionių čekiais vežiotis

Ar dar turite smalsių klausimų? Būtinai rašykite komentaruose arba mums asmeniškai.