Gyvenimas – tai lyg šokis

spalio 18, 2010  
Temos: Tailandas

Kažkurią dieną ėjau į Tongsalos miestelį užsipirkti vaisių ir daržovių (Ko Phangan saloje Tailande). Atstumas nuo tos vietos kur gyvenam iki miestelio ribos – ne pilni 2 kilometrai. Lengvas 15-20 minučių pasivaikščiojimas. Palei kelią tenka praeiti keletą poilsiaviečių ir daug kokoso palmių.

Motociklas su priekaba

Tą kartą pasivaikščiojimas būtų buvęs eilinis, jei ne magiškas ir netikėtas Visatos suderintas Šokis su žmogumi kurį mačiau vos keletą akimirkų pirmą ir paskutinį kartą. Jei ir matyčiau antrą kartą – jo neatpažinčiau. Tai buvo vidutinio amžiaus tailandietis su motociklu turinčiu šoninę priekabą su dviem ratais. Vyrukas važiavo priešinga kryptimi ir priešingoje kelio pusėje. Jam priartėjus, būdami skirtingose kelio pusėse šiek tiek prasilenkėm. Man buvo pats laikas pereiti į kitą gatvės pusę. Tuo pat metu tailandietis, nei iš šio nei iš to, irgi nusprendė, jog jam reikia apsisukti. Vaizdas buvo maždaug toks: aš besidairydamas į šonus kertu gatvę, o tuo pat metu simetriškai ir vienodu greičiu gatvėje apsisuka vyrukas ant motociklo lygiai taip pat dairydamasis į šalis. Apėmė magiškas jausmas. Tai labai panašu į idealiai suderintą šokį!

Po šios žaismingos sinchronizacijos mano galvoje buvo tik viena mintis:

GYVENIMAS – TAI LYG ŠOKIS!

Šokau šitoje vietoje

Komentarai

  1. Albinas sako:

    O man kaip tik atrodo, kad paskutiniai jūsų rašinėliai yra gilūs. Tiesa, ne visi suvokia ir ne visi mato. O šiaip – gyvenimas pilnas stebuklų, bet ne visi juos matome, nors užtektų pakelti galvą ir atidžiau įsižiūrėti net į tuos daiktus ar rei6kinius, kuriuos matome kasdien, bet tik paviršutiniškai.
    Kaip ir anksčiau – linkiu jums abiems sėkmės ir geraširdiškai pavydžiu paprasto ir nepaprasto jūsų gyvenimo.

  2. Karolis sako:

    Itakė

    Kada išplauksi praraston Itakėn,
    Prašyk dievus, kad kelias būtų ilgas,
    Klaidus ir pilnas paslapčių.
    Nepaisyk lestrigonų nei kiklopų,
    Nepaisyk Poseidono rūsčio.
    Jie niekad neužklups tavęs, jei skaisčios
    Bus tavo mintys, jeigu sieloj
    Ir kūne viešpataus kilni aistra.
    Tu niekad nesutiksi lestrigonų,
    Kerštingo Poseidono ir kiklopų,
    Jei tavo dvasioj jų nėra, jei pats
    Neišviliosi jų iš nebūties.

    Todėl prašyk, kad kelias būtų ilgas,
    Kad vasaros rytais tau būtų lemta
    Įplaukt į nematytus uostus,
    Kad jie džiaugsmingai sveikintų tave.
    Svečiuokis finikiečių mugėse
    Ir įsigyk jų prekių –
    Koralų, perlamutro, gintaro ir juodmedžio;
    Įvertink nuostabią kvapių aliejų įvairovę;
    Pirk tiek aliejų, kiek įstengsi;
    Lankyk šimtus Egipto miestų
    Ir mokykis iš tų, kurie pranoksta mus.

    Ir visada mąstyk apie Itakę.
    Ji – tavo tikslas, kur bebūtum.
    Bet įvykių neskubink.
    Tegul kelionė trunka daugel metų;
    Atplauk į tėviškę visai pasenęs,
    Įgijęs išminties ir patyrimo,
    Nes ji neduos tau jokio turto.
    Itakė dovanojo tau kelionę,
    Jei jos nebūtų, nevertėtų plaukti,
    Bet šiaip Itakė – nežymi sala.

    Nors ji skurdi, ji neapgaus.
    Kada įgysi išminties ir patyrimo,
    Tikrai suprasi, kas gi tos Itakės.

    Konstantinas Kavafis

    • nijolė Maskaliūnienė sako:

      Sveiki,

      ar galite parašyti, kas vertė Itakę? Labai gražus vertimas, gražesnis, negu dažniausiai skaitomas Vytauto Bložės. Norėčiau pacituoti.

      Būčiau labai dėkinga už šią informaciją.

      Nijolė

  3. ppp sako:

    Nieko neturiu pikto. Skaitau Jusu tinkliarasti praktiskai nuo pat jo atsiradimo. Bet paskutiniai straipsniai, nesupykit pasakysiu, atsisuko jau jum pora varzteliu.