Meksikoje tikra lietuvi\u0161ka vasara, dienos metu minimum +30C, nakt\u012f, laimei, kiek atv\u0117sta. M\u016bs\u0173 p\u0117dos nuo sandal\u0173 \u012fdegusios dry\u017euotai. Mano barzda – blond\u0117ja, rankos ir kojos – \u0161okoladin\u0117s, o Katja, kaip ji pati pasivadino, kukur\u016bzin\u0117.<\/p>\n
Vis\u0105 laik\u0105 ra\u0161au dienora\u0161\u010dius, tad \u0161\u012f kart\u0105 b\u016bsiu kiek kitoks ir paporinsiu kr\u016bvel\u0119 pasteb\u0117jim\u0173 ir informacijos apie Meksik\u0105, koki\u0105 pamat\u0117me Yucatano pusiasalio \u0161iaur\u0117je (\u0161alies pietuose).<\/p>\n
Pinigai<\/strong><\/p>\n Valiuta \u010dia paprasta – Meksikos pesas. Miestuose nesunku surasti bankomatus arba valiutos keitykl\u0105, kurioje kei\u010dia ir dolerius, ir eur\u0105. U\u017e vien\u0105 doler\u012f \u0161iuo metu (2006 m. \u017eiem\u0105) galima gauti apie 10.2 pes\u0173. Grubiai tariant santykis yra 1:10. Eur\u0105 superka po 11.6, o kartais ir daugiau. Litais b\u016btu apie 3 Lt u\u017e 10 pes\u0173. <\/p>\n Taigi, pinigas gana stiprus. Pes\u0173 monetos visai malonios. Did\u017eiausias metalinis nominalas – 10 pes\u0173, o paskui jau prasideda banknotai (20, 50, 100 ir t.t.). U\u017e kelis pesus galima nusipirkti ir duonos kriauk\u0161lel\u012f, ir banan\u0173 kilogram\u0105 ir \u017euvies skardin\u0119.<\/p>\n Kaip jau ka\u017ekada min\u0117jau, kainos Meksikoje ra\u0161omos su pas mus vadinamu dolerio \u017eenklu – „$”. Vienas vietinis ai\u0161kino, kad tai \u017eenklas rei\u0161kiantis pinig\u0105. Kol kas nesupratom, ar tai JAV poveikis Meksikai, ar atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n Yucatan pusiasalis<\/strong><\/p>\n Meksika didel\u0117, apie 100 mln. gyventoj\u0173. \u0160alyje yra 31 valstija (provincija) ir Mexico federalinis distriktas (kitaip tariant Mexico City). Kiek \u017emon\u0117s pasakoja, visos jos skirtingos tiek kalba, tiek maistu, tiek kitomis tradicijomis. Meksikie\u010diai nesijau\u010dia kaip vieninga \u0161alis. Jie labiau prisiri\u0161a prie valstijos ir save vadina, pavyzd\u017eiui jukatekais (Yucatan valstijoje), tabaskais (Tabasco valst.) ir pan.<\/p>\n Yucatano pusiasalis su 4-iomis Meksikos valstijomis ilg\u0105 laik\u0105 buvo izoliuotas nuo likusios Meksikos, nes per skirian\u010dius kalnus nebuvo padori\u0173 keli\u0173 automobiliams. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties pusiasalis buvo paveiktas europie\u010di\u0173, ypa\u010d pranc\u016bz\u0173, kurie atplaukdavo \u012f uostus. Ne veltui viena i\u0161 tradicini\u0173 duon\u0173 vadinasi „Frances”. Tai mink\u0161tas baltas trumpas ir pailgas batono gabalas su praplat\u0117jimu per vidur\u012f kiek kitokiu skoniu nei tikrasis pranc\u016bzi\u0161kas batonas. Vieno Frances kaina didmiestyje – 2-3 pesai (0.60-0.90 Lt).<\/p>\n Net i\u0161 keli\u0173 \u017emoni\u0173 gird\u0117jom, kad Yucatano \u0161iaur\u0117 yra vienas sugiausi\u0173 region\u0173 \u0161alyje. Na, mums ten kol kas irgi nieko blogo nenutiko, o kaip seksis likusioje \u0161alies dalyje matysim v\u0117liau.<\/p>\n Maistas<\/strong><\/p>\n Standartin\u0117 duona prie bet kokio patiekalo – tortilla (tariasi „tortilja”). Tai gal 15 cm skersmens ploni blyneliai pagaminti i\u0161 kukur\u016bz\u0173 milt\u0173. 1 kg (apie 50 vnt.) kainuoja 7 pesai (apie 2 Lt). Sud\u017eiovintos tortiljos patampa tostadomis. Meksikie\u010diai juokauja, jei prie maisto n\u0117ra tortilj\u0173, tai nemoka valgyti. \u012edomu tai, jog Ispanijoje tortiljomis vadinama kiau\u0161inien\u0117 su bulv\u0117mis.<\/p>\n Kelion\u0117s metu daug valgome banan\u0173, mandarin\u0173 ir apelsin\u0173 (ispani\u0161kai naranja, tariasi „narancha”). Banan\u0173 kilogramas supermarketuose kainuoja 5-7 pesai (1.50-2.20 Lt), kaimeliuose kiek brangiau. Naranjos b\u016bna dviej\u0173 tip\u0173. Naranja dulcia (sald\u016bs) pana\u0161\u016bs \u012f ispani\u0161kus apelsinus, tik daug saldesni. Tuo tarpu naranja agria (r\u016bg\u0161t\u016bs) paprastai valgyti visai negardu, ir juos geriausia naudoti maisto gaminimui. Atskirti naranja dulcia nuo agrios mums kol kas yra gan sud\u0117tinga. Kaip ai\u0161kino meksikie\u010diai, dulcia \u017eievel\u0117 yra tolygesn\u0117 ir dailesn\u0117. Pamenu, pirmosiomis dienomis Meksikoje naranjas pirkome supermarketuose (2-4 pesai, 0.60-1.20 Lt, u\u017e kilogram\u0105). Tada dar ne\u017einojom apie du tipus. Laimei, u\u017etaik\u0117me paimti saldaus tipo. Kiek v\u0117liau viename kaime pamat\u0117me apelsino med\u012f. Prisiskab\u0117m mai\u0161\u0105 vaisi\u0173, atsis\u0117dom prie tvenkin\u0117lio ir man\u0117m skaniai sau u\u017ek\u0105sim. U\u017etaik\u0117m ant agrios. Burnos susitrauk\u0117, o visus likusius apelsinus i\u0161met\u0117m. Band\u0117m sp\u0117lioti kame \u010dia reikalas. Galvojom gal jie pernok\u0119, ar \u0161iaip laukiniai.<\/p>\n Mandarinai \u0161ioje \u0161alyje dideli, ir jie paprastai daug r\u016bg\u0161tesni u\u017e naranjas dulcias (Lietuvoje mandarinai man visuomet saldesni u\u017e apelsinus). \u0160i\u0173 vaisi\u0173 kilogramas parduotuv\u0117se kainuoja nuo 4-5 pes\u0173 (1.20-1.50 Lt).<\/p>\n Kitos vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173 ir kit\u0173 produkt\u0173 kainos didmies\u010di\u0173 supermarketuose 2006 m. \u017eiem\u0105: Tiesa, mano m\u0117giamas dalykas parduotuv\u0117se – nemokami mai\u0161eliai pirkiniams susikrauti. Keliaujant, karts nuo karto prisireikia atnaujinti mai\u0161elius, tada b\u016bna pretekstas eiti \u012f parduotuv\u0119. <\/p>\n Maisto gaminimui labai da\u017enai naudojam \u017eem\u0117s rie\u0161utus ta\u010diau visuomet kankinam\u0117s kol juos surandam nusipirkti. Visose zabigalavkose galima gauti ma\u017e\u0105 mai\u0161el\u012f rie\u0161ut\u0173 su druska ir \u010dili. Rie\u0161ut\u0173 be prieskoni\u0173 ma\u017euose kaimeliuose surasti yra be \u0161ans\u0173. Cancune vienoje didel\u0117je parduotuv\u0117je gavom i\u0161luk\u0161tent\u0173 rie\u0161ut\u0173 be druskos u\u017e 9 Lt\/kg. Bet tai buvo vienintelis kartas kai mums taip pasisek\u0117. Meridoje vienoje parduotuv\u0117je radom nei\u0161luk\u0161tent\u0173 kepint\u0173 rie\u0161ut\u0173 u\u017e 10 Lt\/kg, o dar kitoje vietoje u\u017esipirkom dar pigesni\u0173 neluk\u0161tent\u0173 – po 5 Lt\/kg. Tik paskui labai nuobodu vis\u0105 valand\u0105 luk\u0161tenti t\u0105 kilogram\u0105.<\/p>\n G\u0117rimai<\/strong><\/p>\n Jau ka\u017ekada ra\u0161iau, kad 1 litro vandens butelys kainuoja nuo 2 Lt. Ta\u010diau Meridoje su\u017einojom, kad \u017emoni\u0173 namuose papuliar\u016bs 20 litr\u0173 geriamo vandens kanistro pakeitimas kainuoja vos 17 pes\u0173 (~5 Lt). Priminsiu, vandens i\u0161 krano gerti nepataria net patys meksikie\u010diai!<\/p>\n Antrasis Meksikos vanduo – Coca Cola. Mes patys \u0161io g\u0117rimo n\u0117 karto nepirkom (tod\u0117l kainos ne\u017einau), ta\u010diau jei esame pakviesti \u012f sve\u010dius, tai pirmas klausimas visuomet yra „nori refresko? koka?”. Coca cola – standartinis g\u0117rimas. Jo rasi visuose namuose. Ties\u0105 pasakius, iki \u0161iol net neteko matyti Fantos ar Spraito logotip\u0173, vien Coca Cola. Pirm\u0105 kart\u0105 kai buvom pasi\u016blyti „kokos”, Katja paman\u0117, kad jie si\u016blo kokoso rie\u0161ut\u0105, nes dien\u0105 prie\u0161 kar\u0161t\u0105 dien\u0105 kaip tik gaivinom\u0117s \u0161io vaisiaus pienu. \ud83d\ude42<\/p>\n Alus ir tekila – kiti du g\u0117rimai kuriais esam si\u016blomi pasivai\u0161inti. Apie juos kol kas dar daug ne\u017eihnom, tik tiek, kad tekil\u0105 geria, ai\u0161ku, tradici\u0161kai – su cintrina ir druska, o alus \u010dia kaip alus. Pastarojo 6 ma\u017e\u0173 skardini\u0173 paketas kainuoja apie 50 pes\u0173 (15 Lt)<\/p>\n Transportas ir automobiliai<\/strong><\/p>\n Transportas \u0161ioje \u0161alyje varomas, kaip ir visame pasaulyje – benzinu. \u0160ios i\u0161kasenos litras 2006 \u017eiem\u0105 kainavo apie 6.5 pes\u0173 (~2 Lt). Yucatan provincijos sostin\u0117je Meridoje skait\u0117m nemokam\u0105 \u017eurnaliuk\u0105 turistams – „Yucatan today” („Jukatanas \u0161iandien”) ir jame buvo pamin\u0117ta, kad benzinas Meksikoje yra gan brangus. Ta informacija ry\u0161kiai buvo orientuota amerikie\u010diams. <\/p>\n Deja, tarpmiestini\u0173 autobus\u0173 kain\u0173 ne\u017einome, nes visuomet tranzuojam. Beje, milijonin\u0117je Meridoje miesto autobusas kainuoja 4.5 pes\u0173 (~1.5 Lt).<\/p>\n Daugelyje nemokam\u0173 parking\u0173 (prie supermarket\u0173 ar tiesiog \u0161alikel\u0117je) stovi parkingo asistentas. Tai vyrukas su raudonu skuduru, kuris tau neva pad\u0117s prisiparkuoti, arba saugiai i\u0161va\u017eiuoti. Kartais juokinga \u017ei\u016br\u0117ti, kaip jie gelb\u0117ja vairuotojui beveik tu\u0161\u010dioje aik\u0161tel\u0117je. Pana\u0161ius asistentus teko matyti ir Ispanijoje, tik ten jie su \u0161vilpukais visk\u0105 reguliuoja. Savaime suprantama, tie raudonskuduriniai asistentai gyvena i\u0161 arbatpinigi\u0173.<\/p>\n Jei \u017emogelis sugalvoja parduoti savo ma\u0161iniuk\u0105, tai ant automobilio stiklo u\u017eklijuoja, arba su da\u017eais i\u0161mozoja pinig\u0105 simbolizuojant\u012f (dolerio) \u017eenkl\u0105 „$”.<\/p>\n Kai tranzuojam ma\u0161inose ant priekinio stiklo viduryje esan\u010dio veidrod\u0117lio labai da\u017enai kabo ro\u017ean\u010dius, kry\u017eelis, \u0160v. Marijos atvaizdas ar koks kitas religinis simbolis. <\/p>\n Turb\u016bt kas antras automobilis turi tamsintus stiklus. U\u017etamsinta b\u016bna prakti\u0161kai viskas – ir galas, ir \u0161onai. Tamsinam\u0105j\u0105 pl\u0117vel\u0119 jie net klijuoja ant priekinio stiklo – apie 15-20cm horizontali pl\u0117bel\u0117s juosta vir\u0161uje ir tokia pati stiklo apa\u010dioje. Ne nu, tikrai, kartais atrodo, kad jie keli\u0105 mato pro ma\u017e\u0105 ma\u017e\u0105 ply\u0161iuk\u0105.<\/p>\n \u017dmon\u0117s<\/strong><\/p>\n Yucatan pusiasalyje nema\u017eai \u017emoni\u0173 \u0161neka ir maj\u0173 kalba. Majai – tai vietiniai \u017emon\u0117s gyven\u0119 dar prie\u0161 europie\u010diams atrandant Amerikos kontinentus. Maj\u0173 kalba mums visi\u0161kai nesuprantama. Pavyzd\u017eiui \u0161iek tiek religinis klausimas „¿Ba\u00b4ax ja\u010d tu j\u0105jil ku t\u0105sik ki\u00b4imak \u00f3olal?” rei\u0161kia „Kokia yra gyvenimo tiesa, kuri atne\u0161a laim\u0119?”.<\/p>\n Kiek pavyko susidurti iki \u0161iol, meksikie\u010diai yra labai religingi. Daugiausia romos katalik\u0173 (apie 89%), \u0161iek tiek protestant\u0173 ir gabaliukai kit\u0173 religij\u0173. Visuose namuose pasitiks religiniai paveiksl\u0117liai, kry\u017eiukai, ar \u012fr\u0117minta nublankusi Jono Pauliaus II-ojo nuotrauka. Kai kurie \u017emon\u0117s gatv\u0117je praeidami ar prava\u017eiuodami ba\u017eny\u010di\u0105 net persi\u017eiegnoja. Maldos namai, bent jau i\u0161orine i\u0161vaizda, toli gra\u017eu neatrodo tokie prabang\u016bs, kaip Europoje ar Afrikoje. Visos ba\u017enyt\u0117l\u0117s pra\u0161osi atnaujinimo, ar bent jau perda\u017eymo.<\/p>\n Beje, pabandysiu apra\u0161yti kaip Yucatan pusiasalio \u0161iaur\u0117je atrodo eiliniai kaimai. Pa\u010diame gyvenviet\u0117s centre visuomet stovi dailiai ir reprezentatyviai atrodantis kaimo merijos pastatas. \u0160alia jo visuomet b\u016bna arba koks skveras, parkelis, ar \u0161iaip \u017eole apaugintas didelis plotas. \u017dod\u017eiu, centro pra\u017eiopsoti tikrai nepavyks. Toliau seka gyventoj\u0173 namukai, kurie gali b\u016bti pastatyti i\u0161 plyt\u0173 (\u0161iek tiek prabangesni), arba pigesni\u0173 blok\u0173, arba tiesiog i\u0161 med\u017eio konstrukcij\u0173 apdengt\u0173 palmi\u0173 lapais. Viskas ten atrodo labai paprastai – koks apelsino medis, keli kr\u016bmai, dirvo\u017eemis nejaukus – raudonas arba akmenuotas, po sod\u0105 malasi vi\u0161tos, kokia avyt\u0117 ar kitas gyv\u016bliukas, bei saulut\u0117je drybso vienas arba du apdulk\u0117j\u0119 \u0161unys. Labai da\u017enai namuk\u0173 languose n\u0117ra stikl\u0173. Jei namas prabangesnis, tai gal bus koks menkas stiklas, bet b\u016btinai ir grotos. Pro atviras duris visuomet matysis hamakas, kuriame drybsos ir garsiai muzikos klausysis (arba telik\u0105 \u017ei\u016br\u0117s) nieko neveikiantis \u0161eimos narys.<\/p>\n Tiek kaimuose, tiek miestuose Katja pasteb\u0117jo, jog moterys vaikus paprastai ne\u0161ioja ant rank\u0173. Ka\u017ekaip keista, kad jie nenaudoja ve\u017eim\u0117li\u0173 ar pana\u0161i\u0173 \u012ftais\u0173 palengvinan\u010di\u0173 vaiko ne\u0161im\u0105. Gal\u0117t\u0173 bent jau, kaip Afrikoj, ne\u0161ti per nugar\u0105 permestoje med\u017eiagos gabale…<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Meksikoje tikra lietuvi\u0161ka vasara, dienos metu minimum +30C, nakt\u012f, laimei, kiek atv\u0117sta. M\u016bs\u0173 p\u0117dos nuo sandal\u0173 \u012fdegusios dry\u017euotai. Mano barzda – blond\u0117ja, rankos ir kojos – \u0161okoladin\u0117s, o Katja, kaip ji pati pasivadino, kukur\u016bzin\u0117. Vis\u0105 laik\u0105 ra\u0161au dienora\u0161\u010dius, tad \u0161\u012f kart\u0105 b\u016bsiu kiek kitoks ir paporinsiu kr\u016bvel\u0119 pasteb\u0117jim\u0173 ir informacijos apie Meksik\u0105, koki\u0105 pamat\u0117me Yucatano […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"enabled":false},"version":2}},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-442","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-meksika"],"aioseo_notices":[],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/442","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=442"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/442\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=442"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=442"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=442"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
1 kg obuoli\u0173\/kriau\u0161i\u0173 (importuoja i\u0161 JAV) – ~17 pes\u0173 (~5 Lt)
1 kg pomidor\u0173 – irgi apie 17 pes\u0173
Greipfrutai (gan sald\u016bs) – 4-5 pesai (1.20-1.50 Lt)
1 didelis svog\u016bnas kaime – 1.5-2 pesai (0.45-0.60 Lt)
1 litras vaisinio jogurto – 17-20 pes\u0173 (~5-6 Lt)
1 litras pieno apie 2.5-3.0 Lt.
1 kg bulvi\u0173 – ~14 pes\u0173 (4.20 Lt)
1 kg s\u0173rio – nuo 15 Lt
1 kg ry\u017ei\u0173 – nuo 2.5 Lt<\/p>\n