Po \u012fsp\u016bding\u0173 atostog\u0173 Panabos ran\u010doje, atsisveikin\u0119 su naujais draugais i\u0161keliavom toliau. Meksikoje galim b\u016bti iki 90 dien\u0173, bet jei prireiks, imigracijoje bandysim \u0161\u012f laikotarp\u012f prasit\u0119sti.<\/p>\n
T\u0105 ketvirtadien\u012f keliavom \u012f vakarus, Puerto Progreso link. Vis\u0105 dien\u0105 sek\u0117si b\u016bti pave\u017etiems ne ma\u0161in\u0173 kabinose, o pikapuose (atvirose baga\u017ein\u0117se). S\u0117d\u0117jom ir tarp papaj\u0173 vaisi\u0173, ir tarp riebaluot\u0173 elektrokabeli\u0173 su kop\u0117\u010diomis, bei tarp mai\u0161\u0173 su pa\u0161aru gyvuliams. Kartais ma\u0161inos l\u0117kdavo iki 100 km\/val. grei\u010diu, tod\u0117l tur\u0117jom u\u017esid\u0117ti \u0161iltesnius r\u016bbus. Tuo metu prisiminiau savo kelion\u0119 per Afrik\u0105 prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173, kai Zambijoje 10 valand\u0173 teko pusiau gul\u0117ti atviroje baga\u017ein\u0117je su lagaminais ir l\u0117kti vidutini\u0161kai 110 km\/val. grei\u010diu. DE\u0160IMT valand\u0173! Brr. T\u0105 kart\u0105 gerokai su\u0161aliau. A\u010di\u016b Dievui, Meksikoje analogi\u0161ka keion\u0117 truko vos keliasde\u0161imt minu\u010di\u0173.<\/p>\n
Taik\u0117m\u0117s \u012f Puerto Progreso uost\u0105, nes nor\u0117jom susirasti kok\u012f laivel\u012f plaukiant\u012f \u012f Meksikai priklausan\u010dias ma\u017eas saleles kiek atokiau nuo \u017eemyno. V\u0117liau su\u017einojom, kad tos salos negyvenamos, ir lavai \u012f jas neplaukia. Nuo Panabos iki min\u0117to uosto buvo apie 150 km, tod\u0117l vakare planavom apsistoti kokiame nors ma\u017eame kaimelyje prie\u0161 uostamiest\u012f.<\/p>\n
Vienas i\u0161 pretendent\u0173 buvo Dzilam Bravo – gyvenvient\u0117 pa\u010dioje pusiaukel\u0117je. Vairuotojas u\u017esimin\u0117, kad paj\u016briu pa\u0117jus kiek atokiau nuo kaimo, yra daug tu\u0161\u010di\u0173 plia\u017e\u0173 ir vietos saugiai pasistatyti palapin\u0119. Buvo anksti, gal 1 val. dienos, bet Katja vis tiek susigund\u0117 \u012fsikurti tame kaime. A\u0161 kiek lau\u017eiausi, nes mane dirgino jausmas, kad turime keliauti toliau. Neger\u0173 nuotaik\u0173 apie tuos plia\u017eus tikrai netur\u0117jau, bet ka\u017ekas trauk\u0117 mane tranzuoti.<\/p>\n
Gal\u0173 gale Katja \u0117m\u0117 vir\u0161\u0173 ir pasileidom \u017eingsniuoti per paj\u016br\u012f \u012f negyvenamas vietas. Buvo siaubingai v\u0117juota, visas gra\u017eusis sm\u0117liukas buvo nuklotas dvokian\u010diomis \u017ealiomis j\u016bros i\u0161matomis. V\u0117juotame kar\u0161tyje su sunkiomis kuprin\u0117mis \u0117jome gal apie 1-2 kilometrus. Radome net didel\u0119 gra\u017ei\u0105 kriaukl\u0119, kuri per skyl\u0119 transliuoja j\u016bros o\u0161im\u0105. \u0160alia plia\u017e\u0173 pra\u0117jome daug menkomis tvoromis apribot\u0173 teritorij\u0173 su \u012fvairiais pastat\u0117liais nuniokotais uragano praeit\u0105 ruden\u012f. \u017dod\u017eiu, vaizdelis nebuvo labai vai\u0161ingas ir kvie\u010diantis, ko pasekoje mano intuicija \u0117m\u0117 vir\u0161\u0173 ir sugr\u012f\u017eome atgal \u012f keli\u0105. Dienos gale supratome, kod\u0117l tai buvo teisingas sprendimas.<\/p>\n
Dar 60km ir atsid\u016br\u0117me 6km prie\u0161 Puerto Prgres\u0105, ma\u017eame Chicxulub (tariasi „\u010dik\u0161ulub”) kurorte. Nakvyn\u0117s viet\u0105 tur\u0117jome surasti kuo grei\u010diau, nes buvo lik\u0119 vos daugiau nei pusvalandis iki sutemimo. Mus atve\u017e\u0119s vairuotojas pasi\u016bl\u0117 u\u017esukti \u012f policijos komisariat\u0105 ir ten paklausti kur gal\u0117tume pasistatyti palapin\u0119. Komisaro ofise nebuvo, bet sekretor\u0117 paskambino \u012f mobil\u0173 ir i\u0161ai\u0161kinus situacij\u0105, kad neva du turistai ie\u0161ko vietos palapinei, u\u017eklaus\u0117 k\u0105 su mumis daryti. Policijos \u0161efas leido eiti \u012f paj\u016br\u012f (u\u017e 300 m) ir ten kur nors tarp \u017evej\u0173 val\u010di\u0173 \u012fsikurti. O jei nakt\u012f mus trukdyt\u0173 policininkai, turim tiesiog pamin\u0117ti, kad viet\u0105 okupavom komisaro vardu.<\/p>\n
Paj\u016bris buvo labai v\u0117juotas. V\u0117jas tiesiog o\u0161\u0117. Mes ap\u017ei\u016br\u0117jom vien\u0105 vietel\u0119, kit\u0105, ir \u0161alimais pamat\u0117m trij\u0173 auk\u0161t\u0173 nam\u0105 su nuostabia pievele prie\u0161ais pirmo auk\u0161to langus. Tu\u010dtuojau pabeld\u0117m \u012f to buto duris ir u\u017eklaus\u0117m ar jie neprie\u0161taraut\u0173 jei \u012fsikurtume prie\u0161ais j\u0173 langus. Duris atidar\u0117 eleganti\u0161ka moteri\u0161k\u0117 su dviem kriokian\u010diais pudeliukais. Ji buvo nieko prie\u0161 m\u016bs\u0173 u\u017emojus, beliko sulaukti jos vyro pritarimo. Pastarasis, nepaisant Katjos pastang\u0173 kalb\u0117ti ispani\u0161kai, prabilo angli\u0161kai ir pakviet\u0117 kartu nueiti pas pastat\u0173 adiministratori\u0173 i\u0161 kurio irgi gavome pritarim\u0105. Visoms pus\u0117ms \u017eodi\u0161kai sutarus, m\u016bs\u0173 naujasis kaimynas prisistat\u0117:
– A\u0161 esu Jorge (tariasi „Chorche”), mano \u017emona – Patricija, o \u0161uniuk\u0173 vardai – Lukas ir Bernardo. Nepykite, bet toje pievel\u0117je m\u016bs\u0173 gyv\u016bn\u0117liai kartais pa\u0161lapindavo.<\/p>\n
Palapin\u0119 statyti nebuvo lengva, nes j\u0105 siaubingai bla\u0161k\u0117 v\u0117jas. \u012e vid\u0173 greit sumet\u0117m kuprines, ta\u010diau kitas \u0161onas vis tiek buvo draskomas v\u0117jo. Katja pasi\u016bl\u0117 palapin\u0117 sutvirtinti bat\u0173 rai\u0161teliais ir akmenimis i\u0161 plia\u017eo. Taip ir padar\u0117m. <\/p>\n
Miego nesinor\u0117jo, tad ra\u0161em pasakojimus ir valg\u0117m dienos kelion\u0117je suti\u017eusius vaisius. Lauke buvo gan\u0117tinai v\u0117su, ta\u010diau palapin\u0117 puikiausiai saugojo nuo v\u0117jo ir buvo gan tvanku.<\/p>\n
Po kokios valand\u0117l\u0117s kaimynei Patricijai m\u016bs\u0173 pagailo ir atne\u0161\u0117 du u\u017eklotus. Miegmai\u0161iai, kuriuos turime, ir taip jau \u0161ilti, tad tie u\u017eklotai puikiai atstojo pagalves. Dar po akimirkos geroji f\u0117ja nedr\u0105siai paklaus\u0117 ar nenor\u0117tume arbatos. Tokiose situacijose stengiam\u0117s nesikuklinti ir pasi\u016blym\u0105 pri\u0117m\u0117m.<\/p>\n
Buvom pakviesti \u012f vid\u0173. Sako, kad draugyst\u0117 prasideda nuo butelio, bet mes j\u0105 prad\u0117jome nuo kar\u0161tos arbatos su gard\u017eiais sausainiais ir graiki\u0161kais rie\u0161utais. Pas Jorge ir Patricij\u0105 pirm\u0105 vakar\u0105 s\u0117d\u0117jom iki vidurnak\u010dio. Prie\u0161 einant miegoti, jie leido mums pasistatyti palapin\u0119 j\u0173 balkon\u0117lyje be tur\u0117kl\u0173. Bnt dabar varg\u0161\u0117 palapin\u0117 \u0161iek tiek atsigavo nuo agresyvaus v\u0117jo.<\/p>\n
Per dvi dienas praleistas su Jorge ir Patricija dalinom\u0117s savo gyvenimo istorijomis. Jie abu pirm\u0105 kart\u0105 ved\u0117 b\u016bdami labai jauni – ji 18-os, jis 21-ri\u0173 met\u0173. Jorges \u017emona pagimd\u0117 2 dukteris ir mir\u0117 kai jam buvo 29 metai. Tuo tarpu Patricija su pirmuoju sutuoktiniu i\u0161laik\u0117 s\u016bn\u0173 ir jos vyras taip pat atsisveikino su pasauliu. Kai ji susipa\u017eino su Jorge, jie viens kitam atsiv\u0117r\u0117, kad kol kas apie naujus santykius net nesvajoja. Ta\u010diau.. labai greitai jie sumain\u0117 \u017eiedus ir susilauk\u0117 dukrel\u0117s.<\/p>\n
Jorge turi keturis diplomus: verslo ir administravimo teis\u0117s, informatikos ir daugiau nebepamenu. Dabar jam 59-eri, ir per vis\u0105 gyvenim\u0105 tiek daug dirbo, kad dabar nusprend\u0117 m\u0117gautis gyvenimu, groti gitara ir \u012fsikurti prie j\u016bros. Jis dirbo \u012fvairius darbus. Prie\u0161 \u0161e\u0161erius metus net buvo turizmo ministras devyniems (i\u0161 32) Meksikos regionams. <\/p>\n
Patricija yra gyvenimo meninink\u0117. \u012evairiose mokyklose mok\u0117si mad\u0173 meno, pastat\u0173 ir kitoki\u0173 gal\u0173 dizaino. Gyvendama prie j\u016bros ji renka didesnes kriaukles ir i\u0161 j\u0173 gamina \u012fvairias religines fig\u016br\u0117les, bei dekoruoja visus buto u\u017ekampius. Vien\u0105 dien\u0105 Patricija Katjai p\u0105i\u0161kino \u012fdom\u0173 metod\u0105, kurio pagalba galima labai paprastai sugeneruoti daug id\u0117j\u0173 logotipo ar plakato k\u016brybai bet kokia tema. Katja po pamokos atrod\u0117 labai laiminga. Jei bus laiko, t\u0105 metod\u0105 p\u0105i\u0161kinsime ir jums.<\/p>\n
Jorge ir Patricija gyvenime daug keliavo ir yra labai atviri naujai sutiktiems \u017emon\u0117ms. \u012e t\u0105 but\u0105 prie j\u016bros jie atsikraust\u0117 prie\u0161 6 m\u0117nesius, dukrai palikdami didel\u012f nam\u0105 Pueblo provincijoje (centrin\u0117 Meksika). Dabar Jorge nori parduoti savo ran\u010d\u0105 ir Yucatan regiono paj\u016bryje nusipirkti nam\u0105. Kaip supratau, tai nutiks labai greitai.<\/p>\n
\u0160eimyn\u0117l\u0117 atrodo siaubingai laiminga.
– Kaip gi mes neb\u016bsime laimingi, kai turime didziausi\u0105 basein\u0105, – rodydamas \u012f j\u016br\u0105 d\u017eiaug\u0117si Jorge – ir galime \u017ei\u016br\u0117ti \u012f did\u017eiausi\u0105 televizori\u0173 (t.y. nuostabius saul\u0117lyd\u017eius). \u0160i\u0173 dalyk\u0173 neturi net pasaulio turtingiausieji!<\/p>\n
Pro j\u0173 langus vis\u0105 dien\u0105 gali steb\u0117ti j\u016br\u0105. Kartais ji rami ir skaidri, o kartais banguota ir pilka. Kiekvien\u0105 dien\u0105 vis skirtinga… Rytais jie m\u0117gsta vaik\u0161\u010dioti su savo pudeliukais paj\u016bryje. <\/p>\n
Ka\u017ekur\u012f vakar\u0105 jie pasakojo apie \u012fdomius gyvenimo \u017eenklus. Vien\u0105 dien\u0105 Patricija braid\u0117 po j\u016br\u0105, o galva buvo pilna prisiminim\u0173 apie praeit\u0105 spal\u012f autoavarijoje \u017euvus\u012f brol\u012f ir prie\u0161 tris metus mirus\u012f t\u0117v\u0105. Staiga, sm\u0117lyje ji pasteb\u0117jo nedidel\u0119 s\u016braus vandens nuskalaut\u0105 keramikos nuolau\u017e\u0105, kurioje ry\u0161kiai mat\u0117si du paprasti pranc\u016bzi\u0161ki \u017eod\u017eiai „pour te” (lietuvi\u0161kai – „tau”), o \u0161alia j\u0173 buvo nupai\u0161yta ma\u017ea \u0161irdut\u0117… Patricija vaik\u0161\u010diojo toliau, ir visai netoli, gal u\u017e 100 metr\u0173 rado dar vien\u0105 pana\u0161\u0173 molio gabaliuk\u0105, bet kiek ma\u017eesn\u012f. Ant jo irgi mat\u0117si du \u017eod\u017eiai „pour te” ir didesn\u0117 dalis \u0161irdut\u0117s. Jorge irgi pasakojo kaip kart\u0105 paj\u016bryje rado plastmasin\u012f \u017eaislin\u012f arkliuk\u0105. Arkliai – jo vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 gyvenimo hobi\u0173.<\/p>\n
Dabartiniame bute pastoviai bla\u0161kosi du ma\u017ei pudeliukai – Lukas ir jo t\u0117tis Bernardo. Jie abu atrodo kaip broliai. \u0160e\u0161tadienis buvo ypatinga diena, nes Patricija jiems i\u0161kep\u0117 special\u0173 patiekal\u0105: kiau\u0161inien\u0119 su de\u0161ra. Su Katja steb\u0117jom\u0117s kaip jie abu sugeba stov\u0117ti ant u\u017epakalini\u0173 koj\u0173. Na, kaip \u017emogiukai. Paskutin\u0119 m\u016bs\u0173 sve\u010diavimosi dien\u0105 Bernardo buvo labai li\u016bdnas ir vis\u0105 ryt\u0105 slankiojo paskui mane. Jam buvo labai sunku su manimi atsisveikinti.<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173, su Katja labai d\u017eiaug\u0117m\u0117s sutikdami tokius nuostabius \u017emones kaip Jorge ir Patricija. Ir tai ne vien tod\u0117l kad kiekvien\u0105 dien\u0105 pusry\u010diams ir vakarienei buvom vai\u0161inami tradiciniais meksikieti\u0161kais patiekalais ir u\u017ekand\u017eiais…<\/p>\n
Per paskutinius pusry\u010dius Jorge \u012f mano u\u017era\u0161\u0173 knygut\u0119 u\u017era\u0161\u0117: „Life is full of experiences, you are nice experience in our life” („Gyvenimas kupinas nauj\u0173 patyrim\u0173, j\u0173s esate malonus patyrimas m\u016bs\u0173 gyvenime”)…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po \u012fsp\u016bding\u0173 atostog\u0173 Panabos ran\u010doje, atsisveikin\u0119 su naujais draugais i\u0161keliavom toliau. Meksikoje galim b\u016bti iki 90 dien\u0173, bet jei prireiks, imigracijoje bandysim \u0161\u012f laikotarp\u012f prasit\u0119sti. T\u0105 ketvirtadien\u012f keliavom \u012f vakarus, Puerto Progreso link. Vis\u0105 dien\u0105 sek\u0117si b\u016bti pave\u017etiems ne ma\u0161in\u0173 kabinose, o pikapuose (atvirose baga\u017ein\u0117se). S\u0117d\u0117jom ir tarp papaj\u0173 vaisi\u0173, ir tarp riebaluot\u0173 elektrokabeli\u0173 su […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"enabled":false},"version":2}},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-437","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-meksika"],"aioseo_notices":[],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/437","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=437"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/437\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=437"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=437"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=437"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}