{"id":431,"date":"2006-01-31T19:00:00","date_gmt":"2006-01-31T17:00:00","guid":{"rendered":"http:\/\/followtheroad.com\/lt\/daktaras-hildo-arba-penkios-dienos-rancoje\/"},"modified":"2006-01-31T19:00:00","modified_gmt":"2006-01-31T17:00:00","slug":"daktaras-hildo-arba-penkios-dienos-rancoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/daktaras-hildo-arba-penkios-dienos-rancoje\/","title":{"rendered":"Daktaras Hildo arba penkios dienos ran\u010doje (sausio 21-25)"},"content":{"rendered":"

Jau tris dienas esame Yucatan provincijos sostin\u0117je Meridoje. \u010cia apsistojom pas HospitalityClub<\/a> nar\u012f Carlos\u0105. Toliau keliausime ryt arba poryt, o kol kas skaitykite apie m\u016bs\u0173 atostogas ran\u010doje.<\/p>\n

—<\/p>\n

\u0160e\u0161tadien\u012f (sausio 21) ryte palikome nuo fiestos siaut\u0117jan\u010di\u0105 kaimaviet\u0119 Dzitas. Jaunas bach\u016briukas pave\u017e\u0117 apie 60 km iki Tizimin miesto, kuriame nenor\u0117jome u\u017esilikti ir keliavome toliau. Buvo labai kar\u0161ta, \u012fsitais\u0117m ma\u017eame pav\u0117syje ir gaud\u0117m ma\u0161inikes.<\/p>\n

Pagaliau sustojo sunkve\u017eimiukas su trimis \u017emon\u0117mis priekyje, tad teko kaip gyv\u016bliukams \u012fsitaisyti tarp d\u0117\u017ei\u0173 su pomidorais. Va\u017eiavimo greitis buvo didokas. Nuolatos gri\u016bnantys tu\u0161ti ir riebaluoti plastmasiniai kanistrai aliejui mums kelion\u0119 dar\u0117 dar sud\u0117tingesne. <\/p>\n

Mus paleido u\u017e 25 km ma\u017eame kaimelyje Panaba. Prie\u0161 pasakydami a\u010di\u016b pasiklaus\u0117m ar b\u016bt\u0173 galima nusipirkti i\u0161 j\u0173 pomidor\u0173 (\u0161iaip supermarketuose jie gan brang\u016bs – apie 1.7$\/kg). Vairuotojai su malonumu por\u0105 sauj\u0173 pomidor\u0173 tiesiog padovanojo. Papildomai prid\u0117jo ir ma\u017eus \u017ealius \u010dili paprikiukus, kuriuos pama\u010dius i\u0161 karto supratome, kad j\u0173 nesunaudosime. Ta\u010diau atsisakyti dovanos gerieji \u017emon\u0117s neleido.<\/p>\n

Panaboje buvo kar\u0161to \u0161e\u0161tadienio vidurys. Kaimelis tu\u0161\u010dias ir ramus. Prasine\u0161\u0117m per kelias parduotuv\u0117les ir apsisprend\u0117m tiesiai link j\u016bros nebeva\u017eiuoti, nors ir buvo lik\u0119 gal 35 km. Pasukom \u012f keli\u0105 vedant\u012f vakaruosna. <\/p>\n

Kaimo gale jau prad\u0117jom dairytis patogesn\u0117s vietel\u0117s palapinei pastatyti, ta\u010diau visur aplinkui buvo tik priva\u010dios ran\u010dos su \u0161unimis. Artimiausia gyvenviet\u0117 va\u017eiuojant m\u016bsu pasirinktu keliu buvo Yalsihon u\u017e 30 km, tad iki jos ir nor\u0117jom pasigauti ma\u0161in\u0105. Buvo sustoj\u0119 keli kaimie\u010diai, bet visi jie teig\u0117 va\u017eiuoj\u0105 tik 5km \u012f m\u016bs\u0173 pus\u0119 ir paskui suka \u012f de\u0161in\u0119 ir keliauja iki San Francisco u\u017ekaimio.<\/p>\n

Tre\u010dias sustoj\u0119s vyrukas (v\u0117liau vadinome tiesiog Indio) su s\u016bnumi ma\u017eu sunkve\u017eimiuku va\u017eiavo ten pat, bet mes netekom kantryb\u0117s ir u\u017eklaus\u0117m ar kartais ne\u017eino kokios geros vie\u010dik\u0117s palapinei. Jis kiek pagalvojo ir liep\u0117 s\u0117stis \u012f priekab\u0105. Atrodo jis tur\u0117jo id\u0117j\u0105, kuri mums atv\u0117r\u0117 puikias penki\u0173 dien\u0173 atostogas meksikieti\u0161koje ran\u010doje.<\/p>\n

Su Indio pava\u017eiavome apie 10km San Francisco kryptimi ir ka\u017ekur vidury lauk\u0173 \u0161alia kelio prie vienos ran\u010dos darbavosi keli vyrukai. Vienas i\u0161 j\u0173 buvo daktaras Hildo, kuriam priklaus\u0117 aplinkin\u0117s pievos. Hildo labai greitai sutiko, kad mes \u012fsikursim \u0161alia vieno negyvenamo namuko ran\u010doje po palmi\u0173 lap\u0173 pav\u0117sine. Viskas \u012fvyko gan greitai. Buvo jau apie 4 val. vakaro, tad Hildo su giminai\u010diais susikrov\u0117 \u017eaislus ir i\u0161va\u017eiavo namo \u012f Panab\u0105. Likome vieni gamtoje…<\/p>\n

Prie\u0161ais palapin\u0119 pievut\u0117je augo kokoso medis su geltonais kokosais. Atrodo, kad tai tradicinis kokosas, kur\u012f galima nusipirkti ir Lietuvoje, tik prie\u0161 pardavim\u0105 gan stor\u0105 \u017eiev\u0119 dalinai nulupa ir tod\u0117l kokos\u0105 mes \u012fsivaizduojam besant\u012f tamsiai rudu. Sodas u\u017e negyvenamo namuko buvo pilnas vaismed\u017ei\u0173. Kitas dienas da\u017enai prisiskabydavom apelsin\u0173 bei mandarin\u0173. Ten taip pat augo ir tokie \u017eali ma\u017ei kaipo obuoliukai – ciruella (tariasi „siruelja”), kuriuos su \u010dili prieskoniu prie\u0161 kelias dienas pirkome Dzitas koridoje, ta\u010diau jie mums nepasirod\u0117 ypatingai gard\u016bs.<\/p>\n

Nakt\u012f, kai pav\u0117sin\u0117je \u012fsijungdavome \u0161vies\u0105, mus atakuodavo nemalon\u016bs skraidantys tarakonai (ispani\u0161kai kukara\u010diai), uodai, vorai ir pana\u0161\u016bs skraj\u016bnai. O pav\u0117sin\u0117s vir\u0161uje, tarp ply\u0161iuk\u0173 gyveno \u0161iknosparniai, kurie vakarais i\u0161l\u0117kdavo paskraidyti \u012f aik\u0161etel\u0119. <\/p>\n

Kart\u0105 palapin\u0117je radom ma\u017e\u0105 juod\u0105 pailg\u0105 kakiuk\u0105, kuris buvo pana\u0161us \u012f pel\u0117s kakus (mes juk esam kaku\u010di\u0173 ekspertai). T\u0105 juoduliuk\u0105 i\u0161met\u0117m lauk, bet niekaip nesupratom i\u0161 kur ten jis atsirado. Bet po poros dien\u0173 \u0161i m\u012fsl\u0117 buvo \u012fminta. Katja kuit\u0117si palapin\u0117je, o a\u0161 stov\u0117jau pavesin\u0117je ir nieko neveikiau, o gal tiesiog skanavau laukus ir skai\u010diavau karves. Tik staiga, ant mano \u012fdegintos \u0161okoladin\u0117s plaukuotos rankos i\u0161 dangaus u\u017ekrito juodas \u0161lapias kakis. Vot tada man ir \u0161ov\u0117 \u012f galv\u0105, kad \u012f peles pana\u0161\u016bs \u0161ik\u0161nosparniai, matyt, turi ir pana\u0161ius kaku\u010dius.<\/p>\n

Su tais kaku\u010diais buvo \u012fdomu, kai vien\u0105 vakar\u0105 palapin\u0117je skait\u0117m ka\u017ekok\u012f kvail\u0105 straipsn\u012f i\u0161 interneto. Ten ra\u0161\u0117 kaip pana K\u016b\u010di\u0173 dien\u0105 neva nes\u0117kmingai tranzavo i\u0161 Klaip\u0117dos \u012f namus. Tekstas buvo para\u0161ytas labai neigiamai, ta\u010diu joki\u0173 blog\u0173 ar nelaiming\u0173 nuotyki\u0173 merginos kelion\u0117s metu taip ir nenutiko. Beskaitant \u0161i\u0105 istorij\u0105, \u0161ik\u0161nosparnis m\u016bs\u0173 palapin\u0119 atakavo savo juodu kaku\u010diu, bet, laimei, ant m\u016bs\u0173 nepataik\u0117. Tai buvo \u017eenklas tai \u017eurnalistei, kad daugiau nes\u0105moning\u0173 pasakojim\u0173 apie tranzavimus nebera\u0161yt\u0173 \ud83d\ude42<\/p>\n

Be pamin\u0117t\u0173 gyvi\u0173, kas dien\u0105 labinom\u0117s su leguanais (dideli drie\u017eai), su dviej\u0173 kum\u0161\u010di\u0173 dyd\u017eio varl\u0117mis po lietaus, ry\u0161kiai raudonais mielais pauk\u0161tukais pana\u0161iais \u012f \u017evirblius, kuriuos vietiniai vadina kardinolais, jonvabaliais mirksin\u010diais tamsi\u0105 ir g\u016bd\u017ei\u0105 nakt\u012f, bei \u012f pagaliuk\u0105 pana\u0161iu gyv\u016bnu. Tas pagaliukinis padaras tai labai keistas: gal 15cm ilgio, su dviem juodom akim-lokatoriais, \u0161viesiai rudas ir plonas kaip medis, stovi ant keturi\u0173 plon\u0173 kojy\u010di\u0173, o priekyje mosikuoja dvejomis laibomis rankel\u0117mis. Su Katja prisimin\u0117m, kad apie tokius ka\u017ekada mat\u0117m laid\u0105 per telik\u0105.<\/p>\n

Bet gal gr\u012f\u017ekime prie homo sapiens. Gydytojas, fermeris ir mokytojas Hildo mums leido savo vienkemyje b\u016bti kiek tik panor\u0117sime. Jo giminai\u010diai, ir kartais jis pats, kasdien atva\u017eiuoja pasir\u016bpinti 90-\u010dia karvi\u0173. M\u016bs\u0173 ran\u010doje buvo dar vienas ma\u017eas pastat\u0117lis su keturiomis kat\u0117mis, \u012f kur\u012f kasdien atva\u017eiuodavo Domingo – 69 met\u0173 Hildo d\u0117d\u0117. Energingas Domingo buvo m\u016bs\u0173 kasdieninis draugas ir pa\u0161nekovas. Mes su juo dalindavom\u0117s pusry\u010diais arba vakariene, o jis kas ryt\u0105 i\u0161 civilizacijos atve\u017edavo arba vaisi\u0173, arba kok\u012f pyrag\u0117l\u012f ar duonos kriauk\u0161lel\u012f. Ten, \u017einokit, yra labai skani balta duona pavadinimu „francesa” (nuo \u017eod\u017eio „pranc\u016bzi\u0161kas”). <\/p>\n

Domingo ir kiti giminai\u010diai (Hildo brolis ir 83 met\u0173 puikiai i\u0161silaik\u0119s t\u0117vukas), pri\u017ei\u016brintys gretim\u0105 ran\u010d\u0105, atva\u017eiuodavo kasdien apie pus\u0119 devyni\u0173 ryto. M\u016bs\u0173 Domingo pirmiausia u\u017ek\u0105sdavo savo pastat\u0117lyje, apsiginkluodavo ma\u010dete – fermeri\u0173 ginklu – apie 50cm ilgio ir 10cm plo\u010dio kardu-peiliu \u017eolei kapoti, ir eidavo varyti karves i\u0161 lauk\u0173 \u012f gard\u0105. Ten jas girdydavo vandeniu, o po piet\u0173 ir v\u0117l i\u0161varydavo. Atgyn\u0119s karves pasigal\u0105sdavo dar vien\u0105, tik lenkt\u0105 kaip kablys, ma\u010det\u0119 ir eidavo \u012f laukus kapoti kietus pievoms kenkian\u010dius kr\u016bm\u0173 \u016bgliukus.<\/p>\n

Domingo labai patiko m\u016bs\u0173 gaminamas eksperimentinis maistas. Taip taip, mums kiekvien\u0105 kart\u0105 gaunasi patiekalai su skirtingais komponentais (ry\u017eiai, l\u0119\u0161iai, tipo perlin\u0117s kruopos su dar\u017eov\u0117mis, vaisiais, rie\u0161utais ir pan.). Kart\u0105 m\u016bs\u0173 nauj\u0105 draug\u0105 pavai\u0161inome sald\u017eiais ry\u017eiais su \u012fmai\u0161ytais rie\u0161utais, apelsinais, mandarinais ir maltomis kukur\u016bz\u0173 kruopomis. Jam labai patiko toks naujovi\u0161kas maistas, ir gyr\u0117 mus kitiems giminai\u010diams. Be maisto jis \u017eav\u0117josi ir m\u016bs\u0173 mini vyrikl\u0117le varoma benzinu.<\/p>\n

Kart\u0105 Domingo gr\u012f\u017eo i\u0161 lauk\u0173 ir guod\u0117si, kad kaip ty\u010dia abi ma\u010det\u0117s pa\u0117m\u0117 ir sul\u016b\u017eo. Mes jau rezg\u0117m planus padovanoti jam nauj\u0105 instrument\u0105, bet daktaras Hildo buvo greitesnis… U\u017etat mes padovanojom Katjos kelnes, kurios jai buvo kiek per didel\u0117s \ud83d\ude42<\/p>\n

Vienintelis vandens \u0161altinis buvo vanduo pumpuojamas i\u0161 \u0161ulinio. \u017darna buvo gan stora, gal 10cm diametro, tai prausdavom\u0117s kaip kokiuose kriokliuose. Be to, t\u0105 vanden\u012f naudojom g\u0117rimui ir maisto virimui, tik prie\u0161 tai dezinfekuodavome su speciliais la\u0161ais „Mycrodin”, kuriuos u\u017e 1.7$ galima nusipirkti kiekviename supermarkete ar vaistin\u0117je.<\/p>\n

Kelis kartus buvom apsilank\u0119 ir Panaboje. Daktaro Hildo vaistin\u0117 ir konsultacij\u0173 ofisas buvo gatvel\u0117je prie pat centrin\u0117s aik\u0161t\u0117s. \u012edomu, o gal juokinga, atrod\u0117 tai, jog toje gatvel\u0117je namas \u0161alia namo gyveno vien Hildo giminai\u010diai: broliai su \u0161eimomis, t\u0117vai, d\u0117d\u0117 ir gal net dar daugiau. Galvojom, b\u016bt buv\u0119 faina i\u0161krap\u0161tyti juos visus i\u0161 nam\u0173 ir nufotkinti vis\u0105 gatv\u0119.<\/p>\n

Vien\u0105 popiet\u0119 dataras Hildo ir jo \u017emona Lucy pasikviet\u0117 pas save \u012f namus pasivai\u0161inti dar\u017eovi\u0173 sriuba. \u0160lam\u0161t\u0117m ir klaus\u0117m\u0117s j\u0173 istorij\u0173. Porel\u0117 kadaise prigimd\u0117 keturis bamb\u016bzus: tris mergaites ir broliuk\u0105. Visi jie mokosi Meridoje. Jei viskas eis puikiai, \u0161eimoje bus veterinar\u0117, ar\u010deolog\u0117, pradinuk\u0173 mokytoja ir galb\u016bt dar vienas daktaras. Hildo su Lucy susipa\u017eino Meridoje studij\u0173 laikais. Domingo pasakojo, kad daktaras n\u0117ra m\u0117g\u0117jas taupyti pinigus, jis geriau investuoja santaupas \u012f vaik\u0173 i\u0161silavinim\u0105.<\/p>\n

Sutuoktiniai nor\u0117t\u0173 nukeliauti vien\u0105 dien\u0105 \u012f Kub\u0105. Beje, kai vaikams sukanka 15 met\u0173, provincijoje yra tradicija suruo\u0161ti grandiozin\u012f bali\u0173. Hildo ir Lucy savo vaikams leido pasirinkti: arba balius, arba kelion\u0117s. Ir visi jie rinkosi i\u0161vykas po Meksik\u0105 arba Amerik\u0105! <\/p>\n

Panaboje daktar\u0105 Hildo \u017eino visi. Netgi jo adresas lai\u0161kams yra papra\u0161\u010diausiai Daktaras Hildo, Domicilio conocido (lietuvi\u0161kai b\u016bt\u0173 „\u017einomas namas”), Panaba, Yucatan, Mexico. Nenuostabu, juk jis \u017emoni\u0173 daktaras, keli\u0173 ferm\u0173 organizatorius ir CECYTEY mokyklos biologijos, chemijos ir ekologijos mokytojas. CECYTEY – tai mokykl\u0117l\u0117 kur per 3 metus paruo\u0161ia vaikus universitetin\u0117ms studijoms. Teko ten lankytis ir mums. Pasilabinome turb\u016bt su visais mokytojais ir direktoriais. Mus labiausiai su\u017eav\u0117jo elektronin\u0117 lenta kompiuteri\u0173 klas\u0117je. Nu bet rimtai – ant tos lentos naudojami special\u016bs elektroniniai markeriai, ir joki\u0173 terlioni\u0173 su kreida.<\/p>\n

Jei Panab\u0105 nesunkiai galima rasti smulkesniuose \u017eem\u0117lapiuose, tai San Francisco kaimaviet\u0117s, kaip sakoma, n\u0117 su \u017eiburiu nerasit. O ta vieta garsiu pavadinimu buvo vos u\u017e 3km nuo m\u016bs\u0173 ran\u010dos. \u017dinoma, kad nenustygom vietoje nenusifotografav\u0119 prie \u012fva\u017eiavimo \u017eenklo. \u0160iaip ten nieko doro nepamat\u0117m. U\u017etrukom gal 20min, ap\u0117jom pagrindin\u012f skver\u0105 ir daugiau nebuvo kur eiti. Tiesa, nusukom truput\u012f \u012f \u0161al\u012f, ir toje gatvel\u0117je pa\u010diame gale pasteb\u0117jom mus \u012f ran\u010d\u0105 atve\u017eusio Indio automobil\u012f. O jis mums buvo „Indio”, nes Hildo ir visi kiti irgi j\u012f taip vadino. \u010cia nuo \u017eod\u017eio ind\u0117nas. Mat tas \u017emogelis i\u0161 veido atrod\u0117 kaip tipinis majas. Majai, tai \u017emon\u0117s gyven\u0119 Centrin\u0117j Amerikoj dar prie\u0161 ispanams juos kolonizavus XVI am\u017eiuje. Beje, Indio kadaise irgi dirbo Hildo ran\u010dose, ir susitaup\u0119s pinig\u0117l\u012f \u012fsigijo ma\u017e\u0105 sunkve\u017eimiuk\u0105 ir dabar kaifuoja dirbdamas daikt\u0173 ir preki\u0173 ve\u017eiotoju.<\/p>\n

Paskutin\u0119 atostog\u0173 ran\u010doje dien\u0105 mus \u0161efavo dar nematytas Hildo brolis Jose Antonio, bet visi j\u012f vadina tiesiog \u010civi (Chivi). Prie\u0161 metus jis bolotiravosi \u012f Panabos pezidentus, ta\u010diau konkurentui aplenkus 200 bals\u0173, jis liko antroje vietoje. Dar dabar visame kaime ant sien\u0173 pilna profesionaliai i\u0161da\u017eyt\u0173 agitacini\u0173 u\u017era\u0161\u0173 raginan\u010di\u0173 balsuoti u\u017e \u010civi. Mums lankantis jo namuose teko susipa\u017einti su beveik visa \u0161eima: \u017emona, s\u016bnumi, dvejomis dukromis ir stambesn\u0117s dukros draugu. Be to, buvom apdovanoti „Balsuokite u\u017e \u010civi” propagandiniais mar\u0161kin\u0117liais. Mani\u0161kiai ai\u0161kiai buvo „M” dyd\u017eio, tai nesupl\u0117\u0161\u0119s niekaip neu\u017esid\u0117siu. <\/p>\n

Po piet\u0173 su visa delegacija i\u0161vykome \u012f \u010civi ir aplinkines ran\u010das ap\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 dangaus nukritusi\u0173 asteroid\u0173 i\u0161dau\u017et\u0173 daub\u0173 \u017eem\u0117je. Meksikoje tokias vietas vadina senot\u0117mis (Cenote). \u0160iaip aplinkini\u0173 ran\u010d\u0173 lauk\u0173 pagrindas labai akmenuotas. Reik\u0117t\u0173, matyt, geolog\u0173 klausti kame ten reikalas. Ir kai lank\u0117m\u0117s trijose senot\u0117se gretimose ran\u010dose, jos visos b\u016bdavo didesnio ar ma\u017eesnio diametro daubos. Vienoje i\u0161 j\u0173 susikaup\u0119s pr\u016bdas ir \u016bkininkas net \u017euv\u0173 prisi\u017evejoja. O kita buvo ma\u017ea, tai galejai \u012flipti \u012f vid\u0173 ir \u0161iek tiek \u012flisti kaip \u012f ol\u0105. Vis\u0105 dien\u0105 mane su Katja grau\u017e\u0117 alkis, bet \u010civi ran\u010doje buvom pavai\u0161inti kiau\u0161iniene su tekila \ud83d\ude42<\/p>\n

Buvo labai li\u016bdna atsisveikinti su Domingo ir visa Hildo gimin\u0117s gatve Panaboje, bet gal dar kada ir pasimatysim…<\/p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jau tris dienas esame Yucatan provincijos sostin\u0117je Meridoje. \u010cia apsistojom pas HospitalityClub nar\u012f Carlos\u0105. Toliau keliausime ryt arba poryt, o kol kas skaitykite apie m\u016bs\u0173 atostogas ran\u010doje. — \u0160e\u0161tadien\u012f (sausio 21) ryte palikome nuo fiestos siaut\u0117jan\u010di\u0105 kaimaviet\u0119 Dzitas. Jaunas bach\u016briukas pave\u017e\u0117 apie 60 km iki Tizimin miesto, kuriame nenor\u0117jome u\u017esilikti ir keliavome toliau. Buvo labai kar\u0161ta, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"enabled":false},"version":2}},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-431","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-meksika"],"aioseo_notices":[],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/431","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=431"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/431\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=431"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=431"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=431"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}