{"id":390,"date":"2007-07-07T20:00:00","date_gmt":"2007-07-07T18:00:00","guid":{"rendered":"http:\/\/followtheroad.com\/lt\/du-spalvoti-visciukai\/"},"modified":"2007-07-07T20:00:00","modified_gmt":"2007-07-07T18:00:00","slug":"du-spalvoti-visciukai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/du-spalvoti-visciukai\/","title":{"rendered":"Du spalvoti vi\u0161\u010diukai (bir\u017eelio 11)"},"content":{"rendered":"
\n\"Hippie<\/a>\t\n

Hippie - the best part of Puenta Arenas<\/p><\/div>\n\n

Archimedo \u0161uo-hipis su mumis kantriai i\u0161buvo vis\u0105 valand\u0105 kol pagaliau sustojo pikapas, kuris mus i\u0161ve\u017e\u0117 i\u0161 Punta Arenas. Buvom pakeliui \u012f kit\u0105 pusiasalio pus\u0119, kuri vadinasi Paria. Mus pave\u017e\u0119s pikapas labiau atrod\u0117 \u012f vietin\u012f transport\u0105, nes buvo \u012ftaisyti du suolai ir stogas. Na, mes papra\u0161\u0117me, kad pave\u017et\u0173 nemokamai, tad i\u0161lip\u0119 taip ir nesupratome kod\u0117l vairuotojas buvo toks sur\u016bg\u0119s.<\/p>\n

Kitus 30 km pamet\u0117jo pana\u0161us pikapas. V\u0117lgi pasipra\u0161\u0117me nemokamai. Ried\u0117jom per pusdykum\u0119. Aplink tik sm\u0117lis ir kaktusai. I\u0161laipino kaimelyje Taguapire. Pak\u0117l\u0117se m\u0117t\u0117si j\u016bros kriaukli\u0173 liku\u010diai ir kitos \u0161iuk\u0161l\u0117s. J\u016bros g\u0117ryb\u0117s – pagrindinis maistas \u0161itame kaime. Atrod\u0117, kad \u017emon\u0117s mai\u0161ais \u010dia tuos kriaukli\u0173 liku\u010dius \u012f pakeles pila.<\/p>\n

Kaimelio gale buvo Venesuelos prezidento Chavez eilin\u0117 propaganda. Nor\u0117jau bent nuotrauk\u0105 to plakato padaryti, bet nesp\u0117jau. Sustojo kitas pikapas. Kabinoje vietos nebuvo, o priekaba buvo pilna kartonini\u0173 d\u0117\u017ei\u0173 su keramikos dirbiniais. Savo kuprines numet\u0117m ant d\u0117\u017ei\u0173, o patys \u0161iaip ne taip \u012fsiprastinom \u012f vienintel\u012f laisv\u0105 kamp\u0105. Paprastai va\u017eiuojant pikapu priekaboje stengiam\u0117s atsis\u0117sti kuo ar\u010diau kabinos. V\u0117jas netaip pu\u010dia. \u0160\u012f kart\u0105 vienintelis laisvas plotas buvo priekabos gale. Staiga vairuotojas prad\u0117jo ne\u017emoni\u0161kai l\u0117kti. Katja susirang\u0117 kiek galima ar\u010diau grind\u0173. Ma\u010diau tik jos kepur\u0119. Tuo tarpu mano ilgos kojos leido tik pusiau prit\u016bpti. Vis\u0105 keli\u0105 kovojau kad nenupl\u0117\u0161t\u0173 kepur\u0117s bei gaud\u017eiau or\u0105, nes v\u0117jas siaubingai p\u016bt\u0117 tiesiai \u012f veid\u0105. S\u0117dint priekabos gale ir lekiant supermeno grei\u010diu, sunku k\u0105 nors ir pakeisti, reikia melstis kad viskas bus gerai. <\/p>\n

I\u0161lipom sankry\u017eoje vidury pusdykum\u0117s. Mano veidas tur\u0117jo atsigauti nuo aplinkos pasikeitimo. Ne\u017emoni\u0161kas v\u0117jas pakeit\u0117 kar\u0161t\u0105 saul\u0119. I\u0161lipome tiesiai prie\u0161ais vieni\u0161\u0105 kiosk\u0105 su moteri\u0161ke. I\u0161 jos nusipirkome sen\u0173 meduoli\u0173 ir netrukus m\u016bs\u0173 kryptimi pasigavome sen\u0105 amerikoni\u0161ka kledar\u0105 su dviem vyrukais. Jie mus atve\u017e\u0117 iki Cariaco miestelio. Vis\u0105 keli\u0105 klaus\u0117m\u0117s patarim\u0173 b\u016bti atsargiems, nes palei paj\u016br\u012f daug prekiautoj\u0173 nakrotikais, tod\u0117l regionas ne itin saugus.<\/p>\n

\n\"seems<\/a>\t\n

seems a restaurant, but these words irritate...<\/p><\/div>\n\n

Dar por\u0105 pave\u017eim\u0173 ir atsid\u016br\u0117m narkotik\u0173 miestelio Carupano gale. Mat\u0117m policijos post\u0105, tad tranzuoti nusprend\u0117m 50 m prie\u0161 j\u012f. Nenor\u0117jome kontakto su pareig\u016bnais. Kelias buvo platus ir dauguma ma\u0161in\u0173 l\u0117k\u0117 antroje eil\u0117je. A\u0161, nor\u0117damas artimesnio kontakto su vairuotojais, tranzavau stov\u0117damas ant pirmos juostos. Netrukus vienas i\u0161 policinink\u0173 \u0117m\u0117 \u0161vilpauti ir \u0161aukti „Ej! Ej! \u0160vylpt!”. Apsimet\u0117m, kad nesuprantam ir dirbom savo darb\u0105. Policininkas nenustojo sketriotis, rod\u0117 \u017eenklus kad ateitume. Mes jam draugi\u0161kai pamojavom ir t\u0119s\u0117m savo bizn\u012f. Pareig\u016bnas nepating\u0117jo ateiti iki m\u016bs\u0173 pus\u0119 kelio. Rod\u0117 \u017eenklus, o mes jam draugi\u0161kai mojavom. Tipo „labas, kaip sekas”. „Na, gerai, as pats iki j\u016bs\u0173 ateisiu…”, prabilo anas. At\u0117jo… net kojos nenukrito. „Jei tranzuojate, tai stov\u0117kite \u0161alia kelio, o ne ant va\u017eiuojamos juostos”, nepatenkintas buvo tvarkdarys… „Gerai, pastaba supratom, no problem”, prisipa\u017einom kaltais. Venesuelos sostin\u0117j\u0117, gird\u0117jom, alkani policininkai terorizuoja u\u017esienie\u010dius, ta\u010diau m\u016bs\u0173 \u0161itas draugas, nors ir buvo mumis nepatenkintas, i\u0161 m\u016bs\u0173, a\u010di\u0173 dieviu, daugiau nieko nereikalavo. <\/p>\n

Galiausiai sustojo diedukas antroje juostoje, blokuodamas eism\u0105 u\u017e sav\u0119s. Visi tik pypsino pypsino, bet tas diedukas nereagavo. Atbulomis sugr\u012f\u017eo pas mus. Pamet\u0117jo iki Puerto Santo, kuriame jis tur\u0117jo posad\u0105 (nakvyn\u0117s namus) ir si\u016bl\u0117 mums ten u\u017esukti bei pasim\u0117gauti netoliese esan\u010diai plia\u017eais. Papasakojom, kad keliaujam su palapine, ta\u010diau nemokamai apsistoti pas j\u012f nepasikviet\u0117. Beje, jis irgi mus persp\u0117jo, kad b\u016btume atsarg\u016bs, nes regionas \u010dia n\u0117ra malonus – daug narko-kontrabandinink\u0173.<\/p>\n

Iki vakaro sugeb\u0117jom nusibelsti tik iki \u0160ventos Izabel\u0117s kaimo, kuris buvo gal u\u017e 160 km nuo m\u016bs\u0173 pradinio ta\u0161ko (Punta Arenas). Keliavome per daug kaim\u0173. Dienos gale prasid\u0117jo net kalnai su d\u017eiungl\u0117mis. Tikrai \u012fdomu – tas pats pusiasalis, ta\u010diau rytin\u0117je jo dalyje pilna \u017ealumos ir mi\u0161k\u0173 – tikras tropinis rojus. Izabel\u0117s kaime buvo sankry\u017ea kur kelias kyla \u012f San Juan de Las Galdonas (arba tiesiog San Juan) gyvenviet\u0117s paj\u016bryje. Tur\u0117jom iki jo ka\u017ekaip nusigauti, nes Archimedas papra\u0161\u0117 nugabenti lai\u0161k\u0105 jo vaiko motinai Suzanai, kuri gyvena San Juan. Beje, vairuotojas, mus atve\u017e\u0119s iki \u0160v. Izabel\u0117s tur\u0117jo pavard\u0119 Galdona. Jis mus tikino, kad b\u016btent jo prot\u0117viai ir \u012fk\u016br\u0117 San Juan de Las Galdonas. Jo \u0161eima, neva, tur\u0117jo vis\u0105 \u017eem\u0119 aplinkui, tik v\u0117liau \u017emon\u0117s visk\u0105 at\u0117m\u0117.<\/p>\n

Buvo v\u0117lu. Izabel\u0117s kaime reik\u0117jo ie\u0161kotis nakvyn\u0117s. Ant sankry\u017eos \u012f San Juan sutikome pagyvenus\u012f vyruk\u0105 su an\u016bke. Mes u\u017eklaus\u0117me, kur gal\u0117tume saugiai pasistatyti palapin\u0119. „\u010cia, po stogu”, ir pir\u0161tu parod\u0117 \u012f kitame sankry\u017eos kampe stovint\u012f nam\u0105 su dideliu plotu po stogu. Anks\u010diau ten ko gero buvo restoran\u0117lis. „O \u010dia saugu?”, nerimavom. „Jo jo, \u0161itame kaime nieko nenutinka”. Kito pasirinkimo netur\u0117jom. Pasistat\u0117m palapin\u0119 ir tik\u0117jom\u0117s, kad anas vyrukas nemelavo.<\/p>\n

Nakt\u012f kelis kartus gird\u0117jom balsus, tad vis prabusdavom. Ne kasdien\u0105 juk miegam tiesiai ant sankry\u017eos, kur mus kiekvienas gali pasteb\u0117ti. Miegas nebuvo itin ramus, ta\u010diau ryto sulauk\u0117me laimingai. Tualetas – buvo dar vienas galvos\u016bkis. Kitoje gatv\u0117s pus\u0117je (vis dar toje pa\u010dioje sankry\u017eoje) buvo ma\u017ei varteliai, o u\u017e j\u0173 vienas stalas ir tada kr\u016bmai. Kai gatv\u0117se nebeliko \u017emoni\u0173, paslap\u010diom \u0117jom \u012f kr\u016bmus u\u017e varteli\u0173. Ryte prabudom prie\u0161 pat penkias. Ir v\u0117l palaist\u0117m kr\u016bmelius. Sulindom atgal \u012f palapin\u0119, dar dvide\u0161imt minu\u010di\u0173 ir jau prasid\u0117jo gyvenimas. M\u016bs\u0173 namo \u0161eimininkai i\u0161lindo ir \u017eaibi\u0161kai \u012fk\u016br\u0117 pusry\u010di\u0173 prekyviet\u0119 prie min\u0117t\u0173 varteli\u0173. Ot laiku atsik\u0117l\u0117m! Sankry\u017eoje \u0117m\u0117 stoti mar\u0161rutiniai sunkve\u017eimiai, kurie gabeno \u017emones i\u0161 San Juano \u012f Rio Caribe. Jie, matyt, kelion\u0119 pradeda kai dar tamsu, apie pus\u0119 penki\u0173, ir kol visus kalnus perlinguoja, pavargsta ir sustoja \u0160ventoj Izabel\u0117j papusry\u010diauti. Valgo visi – ir vairuotojai, ir keleiviai. Toks scenarijus t\u0119siasi 2-3 valandas. V\u0117liau tiek eismas, tiek ir gyvenimas \u010dia aprimsta.<\/p>\n

\n\"waiting<\/a>\t\n

waiting for fish<\/p><\/div>\n\n

M\u016bs\u0173 „made in Venezuela” \u017eem\u0117lapis rod\u0117, kad iki San Juano galima atva\u017eiuoti paj\u016briu. Realyb\u0117je toks kelias neegzistuoja. Reikia keliauti zigzagais per kalnus. Taip va\u017eiavom ir mes. Didesn\u0119 kelio dal\u012f pamet\u0117jo kledantis pikapas. O iki San Juano atva\u017eiavom su kaimie\u010diu, kuris gyr\u0117 prezident\u0105 Chavez ir nesuprato ko tie studentai sostin\u0117je rengia demonstracijas prie\u0161 vald\u017ei\u0105. Be to, jis irgi mumis r\u016bpinosi ir liep\u0117 b\u016bt atsargiems, nes kaime knib\u017eda prekiautojai narkotikais.<\/p>\n

Suzana, kuriai tur\u0117jome perduoti Archimedo lai\u0161k\u0105, dirbo ir gyveno did\u017eiuliame prabangiame vie\u0161butyje. Buvo a\u0161tuonios ryto, tad ji dar nebuvo atsik\u0117lus. Palikom kuprines registrat\u016broje ir nu\u0117jome pasidairyti po kaimel\u012f. Tik\u0117jom\u0117s rasti interneto kavin\u0119, bet tokie dalykai \u010dia neegzistavo, nebent vie\u0161butyje u\u017e 8 dolerius valandai. Nebuvo ir padorios parduotuv\u0117s, tik kioskeliai. „Kur galim rasti duonos kepykl\u0117l\u0119?”, u\u017eklaus\u0117m vietini\u0173. Jiems teko kiek pasukti galv\u0105. Matyt, duonos kep\u0117jai persimet\u0117 \u012f narkotik\u0173 bizn\u012f. Palyd\u0117jo mus iki vienos gatvel\u0117s ir parod\u0117 pir\u0161tu \u012f gelton\u0105 nam\u0105:
– Paklauskit \u0161eimininko, jis paprastai turi duonos. Jei ne – eikit \u012f kioskelius.<\/p>\n

Geltoname name radom l\u0117taeig\u012f dieduk\u0105. <\/p>\n

– Ar turit duonos? – pasidom\u0117jom.
– Taip. Kiek reikia?
– Hm… O koki\u0105 duon\u0105 turit, galim pasi\u017ei\u016br\u0117ti?
– Tuoj…, – nu\u0161leps\u0117jo \u0161eimininkas per vis\u0105 kambar\u012f iki virtuv\u0117s.<\/p>\n

Baltos duonos kepinys atrod\u0117 gardus.<\/p>\n

– Nor\u0117tume nusipirkti du kepalus.
– Gerai, – nu\u0161leps\u0117jo atgal \u012f virtuv\u0119 ir po minut\u0117s sugr\u012f\u017eo. Mai\u0161elyje buvo tik vienas kepalas.
– Mes norim dviej\u0173 duon\u0173… – nesupratom kas ko nesuprato.
– A, dviej\u0173. Gerai, tuoj… – ir v\u0117l nu\u0161leps\u0117jo \u012f kit\u0105 gal\u0105.<\/p>\n

Pagaliau sugr\u012f\u017eo su dviem kepalais.<\/p>\n

– Kiek esam skolingi?
– 2000 bolivar\u0173.<\/p>\n

Padav\u0117m 5000. Vyrukas ir v\u0117l \u0161leps\u0117damas nulingavo virtuv\u0117s link. Dar viena minut\u0117 prie dur\u0173 staktos ir pagaliau gav\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 krimsnojom gard\u017ei\u0105 duon\u0105. Pakeliui dar gavom \u0161vie\u017ei\u0173 banan\u0173, kurie puikiai tiko prie pirmojo pirkinio.<\/p>\n

\n\"oh<\/a>\t\n

oh yes, they are real!<\/p><\/div>\n\n

Vienoje nam\u0173 parduotuv\u0117l\u0117je (kai \u017emon\u0117s savo kambaryje pastato dvi lentynas, \u0161aldytuv\u0105 ir prisikabina \u010dips\u0173 ant sienos – tipo kioskas) nusipirkom sul\u010di\u0173 ir netoliese pris\u0117dom papusry\u010diauti. \u0160alia namo lakst\u0117 du spalvoti vi\u0161\u010diukai. Sp\u0117kit kokios spalvos jie ten buvo? Niekada neatsp\u0117sit! Vienas buvo ru\u017eavas, o kitas – violetinis!
– \u010cia pas jus tokias vi\u0161t\u0173 r\u016b\u0161is augina, ar kaip \u010dia suprasti? – paklausiau \u0161eiminink\u0117s.
– Ne… tai kad juos pardavin\u0117ja \u010dia taip, dirbtinai nuda\u017eytus. Visoki\u0173 spalv\u0173 pasaitaiko.
„Nu nu”, pagalvojom… bet vis tiek faini tie vi\u0161\u010diukai buvo.<\/p>\n

Sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f keli\u0173 auk\u0161t\u0173 vie\u0161but\u012f suradom Suzan\u0105, kuriai perdav\u0117m lai\u0161k\u0105. Trumpai pasikalb\u0117jom apie \u0161\u012f bei t\u0105, pasinaudojom restorano tualetu, nusiplov\u0117m vaisius kuriuos tur\u0117jom ir buvom pasiruo\u0161\u0119 keliauti toliau. Nor\u0117jom pasiekti Gua\u010daro ol\u0105, kuri buvo vos u\u017e 150 km, jau kitoje Venesuelos provincijoje – Monagas, ta\u010diau reik\u0117jo \u012fveikti kalnus ir narko-prekiautoj\u0173 gyvenvietes…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Archimedo \u0161uo-hipis su mumis kantriai i\u0161buvo vis\u0105 valand\u0105 kol pagaliau sustojo pikapas, kuris mus i\u0161ve\u017e\u0117 i\u0161 Punta Arenas. Buvom pakeliui \u012f kit\u0105 pusiasalio pus\u0119, kuri vadinasi Paria. Mus pave\u017e\u0119s pikapas labiau atrod\u0117 \u012f vietin\u012f transport\u0105, nes buvo \u012ftaisyti du suolai ir stogas. Na, mes papra\u0161\u0117me, kad pave\u017et\u0173 nemokamai, tad i\u0161lip\u0119 taip ir nesupratome kod\u0117l vairuotojas […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"enabled":false},"version":2}},"categories":[14],"tags":[],"class_list":["post-390","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-venesuela"],"aioseo_notices":[],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/390","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=390"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/390\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=390"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=390"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=390"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}