Po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 kelion\u0117s per Europ\u0105 su visais patogumais: lova, du\u0161u, ir kartais dar daugiau, \u010dia, Meksikoje, mums su Katja tenka pamir\u0161ti patogumus ir prisiminti u\u017epraeitu metu kelion\u0119 Afrikoje.<\/p>\n
Pirmadien\u012f ryte (sausio 16) lag\u016bnoje \u0161eiminink\u0117s Rosario virtuv\u0117je ant keptuv\u0117s i\u0161sivir\u0117m ry\u017ei\u0173 su prieskoniais, pavai\u0161inom Rosario, susirinkom \u017eaislus ir atsisveikinom. Ties\u0105 pasakius, visai nor\u0117jome ir dar dienai ar dviems pasilikti, bet i\u0161 vakaro \u017ead\u0117jom, kad kit\u0105 dien\u0105 i\u0161sikraustysim…<\/p>\n
Ir v\u0117l, labai greit sustabd\u0117m taksi su keleiviais, kuri mus pave\u017ee dar 45 km iki kaimelio Nueva X-Can (tariasi „nueba u\u017ekan”). \u010cia pasinaudoj\u0119 gan pig\u0173 internetu (0.7$\/val), jau po vidurdienio patrauk\u0117m \u012f ma\u017e\u0105 kelel\u012f, kuris ved\u0117 iki vieno kaimelio, kuriame nor\u0117jome pamatyti \u017eem\u0117lapyje pa\u017eym\u0117tas Kobos ruinas. Yucatan pusiasalyje galima rasti keliasde\u0161imt dar prie\u0161 europiet\u012f \u0161iame \u017eemyne gyvenusi\u0173 ir gyvenan\u010diu \u017emoni\u0173 – maj\u0173 pastatyt\u0173 piramid\u017ei\u0173 ir u\u017esilikusi\u0173 ruin\u0173. Koba buvo vienos i\u0161 j\u0173. <\/p>\n
Tuos 50 km tranzavom gal 4 valandas. Nebuvo visai ma\u0161in\u0173, tod\u0117l nusi\u0117m\u0117m batus, i\u0161sidreb\u0117m pav\u0117syje ir lauk\u0117m ve\u017e\u0117j\u0173. Karts nuo karto nul\u0117kdavom \u012f kr\u016bmus, kokio sysiuko ar kaku\u010dio, bet laikas gan maloniai slinko. Niekur neskubam. Laikas neribotas, tod\u0117l visai nesvarbu kada pasieksim norim\u0105 viet\u0105. <\/p>\n
Skait\u0117m Dalai Lamos ir Budizmo knygas, protarpiais prava\u017eiuodavo baltieji turistai, bet m\u016bs\u0173 paimti nenor\u0117davo… Gal po pusantros valandos vienas pikapas pamet\u0117jo pus\u0119 kelio, kur buvo \u017eem\u0117lapyje nepa\u017eym\u0117tas kaimelis. \u010cia ir v\u0117l, sysiukas, knygos, pasisveikinimai su vietiniais…<\/p>\n
Jau buvo beveik pus\u0119 penki\u0173 vakaro. Rei\u0161k\u0117 kad iki sutemimo ir nakvyn\u0117s vietos suradimo beliko ma\u017eiau nei valanda. Jau prad\u0117jom dairytis aplinkui \u012f d\u017eiungles, kur gal\u0117tume pasistatyti palapin\u0119, ir kaip tik tada sustojo keturi vyrukai (s\u016bnus, brolis, t\u0117tis ir senelis) kurie su krovininiu ma\u0161iniuku ve\u017e\u0117 baltus link paj\u016brio. Mums buvo labai pakeliui ir po pusvaland\u017eio jau \u017eingsniavom paskutinius 2 kilometrus iki kaimelio su Kobos ruinomis.<\/p>\n
Kai pri\u0117jom gyvenviet\u0119 jau prad\u0117jo temti. Vienas hosteliukas nenor\u0117jo mums leisti pasistatyti palapin\u0117s j\u0173 teritorijoje, bet pasi\u016bl\u0117 del nemokamo kempingo vietos pasisklausti policijos poste. Taip ir padar\u0117m. Policijos \u0161efas staigiai pasuko smegen\u0117l\u0119 ir parod\u0117 \u012f plik\u0105 \u017eem\u0117t\u0105 plota \u0161alia policijos pastato… Palapin\u0119 leido statytis bile kur. Tame plikame plote dar prie\u0161 spalio m\u0117nesio uragan\u0105 ry\u0161kiai buvo ma\u017ei pastat\u0117liai, nes dabar m\u0117t\u0117si med\u017eio ir buitini\u0173 atliek\u0173 nuolau\u017eos.<\/p>\n
Pagrindas buvo labai nejaukus – tamsiai raudona sausa \u017eem\u0119. Bet mes nebetur\u0117jom kur d\u0117tis ir apsistoti b\u016btent \u010dia – vidury kaimo…<\/p>\n
—<\/p>\n
Antradieni atsik\u0117l\u0117m apie \u0161e\u0161t\u0105 ryto. \u0160iaip m\u016bs\u0173 re\u017eimas standartinis: keliames v\u0117liausiai septint\u0105, ir gulam\u0117s apie de\u0161imt\u0105.<\/p>\n
Paband\u0117m u\u017esukti \u012f ruinas, ta\u010diau 4.5$ kaina vir\u0161yjo m\u016bs\u0173 biud\u017eet\u0105 ir \u0161io malonumo nusprend\u0117m atsisakyti. Da\u017enai prisimenam posak\u012f: „geriausi dalykai gyvenime yra nemokami”. Gal dar kada pavyks atrasti atokias, nekomercines ir turist\u0173 neatrastas vietas.<\/p>\n
Po piet\u0173 i\u0161\u0117jom \u012f tras\u0105 ir \u0161\u012f kart\u0105 sustabdehm \u012f Meksik\u0105 de\u0161im\u010diai dien\u0173 atvykus\u012f \u0161ved\u0105, kuris domehjosi archeologiniais objektais ir pauk\u0161\u010diais. Su juo pasiva\u017ein\u0117jom apie 60 km iki didesnio miestelio – Valladolid (tariasi „bajadolid”).<\/p>\n
\u010cia ir v\u0117l nieko gero nenuveik\u0117hm. U\u017esukom \u012f por\u0105 parduotuvi\u0173, nusipirkom kelis vaisius ir ils\u0117jom\u0117s parke. Tiesa, kai buvom lag\u016bnoj pas Rosario, savo s\u016bn\u0117nams ji vir\u0117 tradicin\u012f ry\u017ei\u0173 g\u0117rim\u0105 Horchat\u0105. Kaip supratau ry\u017eius ilgai ilgai verda dideliame kiekyje vandens, kol jie tampa pliurzomis. Tada \u012fpila \u012f stiklin\u0119 t\u0173 ry\u017ei\u0173 su vandeniu ir prisid\u0117jes cukraus ir papildom\u0173 prieskoni\u0173 (sumalt\u0173 migdol\u0173, cinamono ir pan.) valgai t\u0105 marmal\u0105 su \u0161aukt\u0161tu (o kaip kitaip?). Tai va, Valladolide parduotuv\u0117 pamat\u0117m 700 ml Horchatos g\u0117rimo u\u017e 1.2$, tad nusprend\u0117m pabandyti. Ir k\u0105 j\u016bs \u012fsivaizduojat? Parke kar\u0161ta, gerti norisi, o a\u0161 tik murkt didel\u012f gurk\u0161n\u012f tos Horchatos ir… fe, tai pasirodo buvo sirupas… \ud83d\ude42 Tada \u012fpyl\u0117m jo \u0161iek tiek \u012f butel\u012f su vandeniu. Gavosi saldus g\u0117rimas ir tiek… Baisiai juom nesid\u017eiaug\u0117m. V\u0117liau padarehm ger\u0105 darb\u0105 – likus\u012f Horchatos sirup\u0105 padovanojom parko \u0161lav\u0117jui… <\/p>\n
Nusprend\u0117m navoti Valladolide. Pagal \u017eenklus \u0117jome link miesto galo. Pakeliui u\u017esukom \u012f didel\u0119 piev\u0105 turint\u012f ka\u017ekok\u012f universitet\u0105, ta\u010diau sutiktas darbuotojas mums leido suprasti, kad leidim\u0105 statytis palapin\u0119 gali duoti tik direktorius, kuris ateis apie 6 val. vakaro. Pusantros valandos laukti nenor\u0117jom, o be to tuo laiku jau ir tamsu, nu\u017eingsniavome toliau.<\/p>\n
Miestelio gale buvo didelis vien\u0105uk\u0161tis namas su trimis automobiliais, dideliu sodu ir, aisku, tvora. Viename to komplekso pus\u0117je, u\u017e tvoros, radome ma\u017e\u0105 \u017eol\u0117s lopin\u0117l\u012f. \u0160uniuk\u0173 pabalusius kaku\u010dius nuspard\u0117m \u012f \u0161onus, ir numet\u0119 kuprines nor\u0117jom apsiprasti naujoje vietoje. Prie\u0161ais buvo akmenimis m\u016bryta siena, po de\u0161ine – auk\u0161tesni nei metro kr\u016bmai, o u\u017e j\u0173 – kelias ma\u0161inoms, va\u017eiuojan\u010dioms i\u0161 Valladolido, tod\u0117l vis\u0105 vakar\u0105 buvo didelis jud\u0117jimas. Stov\u0117ti \u0161alia v\u0117liau pastatytos palapin\u0117s gal\u0117jome tik \u012fsitikin\u0119, kad niekas neva\u017eiuoja, bo nenor\u0117jom rodytis mas\u0117ms. <\/p>\n
Kaip min\u0117jau, pris\u0117dom ant kuprini\u0173 atsip\u016bsti, ir netrukus pro atidarytus vartus i\u0161 aptverto namo \u012f keli\u0105 i\u0161b\u0117go du \u0161un\u0117kai. Jie ai\u0161ku palojo ant dviratininko, ir ka\u017ekod\u0117l sugalvojo u\u017esukti ir \u012f m\u016bs\u0173 „saugi\u0105” vietel\u0119. \u0160un\u0117kas art\u0117jo nuleid\u0119s galv\u0105, ir kai liko apie 10 metr\u0173, j\u0105 kilstel\u0117jo ir mus pamat\u0119s net pats nustebo: „O! Kas \u010dia dabar?”… ir kad paleido kakaryn\u0119… Katja kiek sunerimo, o a\u0161 j\u0105 pa\u0117miau u\u017e rankos ir pa\u017ead\u0117jau, kad jis palos, batark\u0117s baigsis ir gri\u0161 \u012f savo urv\u0105. Taip ir buvo.<\/p>\n
Pasta\u010dius palapin\u0119 \u0161unes dar kelis kartus mus \u010dekino, bet nesiartino. Nebuvo iki galo sutem\u0119, ta\u010diau dangus pild\u0117si tamsiais tir\u0161tais debesimis. Na ir ai\u0161ku, po keli\u0173 akimirk\u0173 dievulis prad\u0117jo dr\u0117bti riebias a\u0161aras. U\u017emet\u0117m ant palatk\u0117s polietilen\u0105 ir lauk\u0117m kas bus toliau.<\/p>\n
O nutiko tai, kad Katja sako „davai, u\u017esidedam maudymkes ir einam maudytis lietuje”. Id\u0117ja buvo beveik geniali, nes per paskutines por\u0105 dien\u0173 prakaitas lipino visus drabu\u017eius. Kol i\u0161siruo\u0161\u0117m \u012f maudynes lietus buvo besibaig\u0119s, ta\u010diau jo u\u017eteko nuta\u0161kyti prakaitus nuo m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0173.<\/p>\n
Taigi, u\u017emigom su beveik \u0161varia s\u0105\u017eine…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 kelion\u0117s per Europ\u0105 su visais patogumais: lova, du\u0161u, ir kartais dar daugiau, \u010dia, Meksikoje, mums su Katja tenka pamir\u0161ti patogumus ir prisiminti u\u017epraeitu metu kelion\u0119 Afrikoje. Pirmadien\u012f ryte (sausio 16) lag\u016bnoje \u0161eiminink\u0117s Rosario virtuv\u0117je ant keptuv\u0117s i\u0161sivir\u0117m ry\u017ei\u0173 su prieskoniais, pavai\u0161inom Rosario, susirinkom \u017eaislus ir atsisveikinom. Ties\u0105 pasakius, visai nor\u0117jome ir dar […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"enabled":false},"version":2}},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-383","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-meksika"],"aioseo_notices":[],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/383","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=383"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/383\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=383"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=383"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=383"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}