{"id":375,"date":"2007-06-20T20:00:00","date_gmt":"2007-06-20T18:00:00","guid":{"rendered":"http:\/\/followtheroad.com\/lt\/pakeliui-pas-archimeda\/"},"modified":"2007-06-20T20:00:00","modified_gmt":"2007-06-20T18:00:00","slug":"pakeliui-pas-archimeda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/pakeliui-pas-archimeda\/","title":{"rendered":"Pakeliui pas Archimed\u0105 (bir\u017eelio 7-10)"},"content":{"rendered":"

Karakase sutiktas lietuvis Rimas mus pakviet\u0117 nukeliauti ir kelias dienas nemokamai pasib\u016bti jam priklausan\u010dioje posadoje (Venesueloje taip vadinami nebrang\u016bs nakvyn\u0117s namai) Sucre provincijos pusiasalyje. \u012e ten ir nusitaik\u0117me.<\/p>\n

I\u0161 Karakaso i\u0161sigavom su autobusu iki Caucagua miestelio u\u017e 50 km. Beva\u017eiuojant mus pra\u0161nekino super kalbi Christine – moteris kurios t\u0117vai lenkai, ta\u010diau kai tur\u0117jo du metukus, visa \u0161eima emigravo \u012f Venesuel\u0105. Tad ji daugiau venesualiet\u0117, nei lenk\u0117. Pasikviet\u0117 susitikti, jei kada nors mes ir v\u0117l atva\u017eiuotume \u012f Karakas\u0105. <\/p>\n

Caucagua miestelyje s\u0117dom \u012f mikroautobus\u0105, va\u017eiuojant\u012f apie 10 km m\u016bs\u0173 reikiamu greitkeliu. Tai mar\u0161rutas \u012f Tapipa kaimel\u012f. Pakeliui \u012f Tapip\u0105 autobusas u\u017esuko \u012f 3-4 kitus kaimus. Jaut\u0117m\u0117s kaip Afrikoje. Gyvenviet\u0117s atrod\u0117 skurd\u017eios, \u017emon\u0117s tamsiai \u0161okoladiniai, nesipraus\u0119. Daug veiksmo tuose kaimeliuose atrodo nevyksta – visi tik gatv\u0117je s\u0117di, rymoja ir tiek.<\/p>\n

Pasirodo buvo net du kaimai tuo pa\u010diu pavadinimu tame greitkelyje. Vairuotojas pirmoje Tapipoje i\u0161laipino paskutin\u012f keleiv\u012f, o mums liep\u0117 palaukti, nes pa\u017ead\u0117jo nuve\u017eti toliau. Nesupratome kod\u0117l jis toks paslaugus. Pasirodo autobus\u0173 gara\u017eas buvo kitoje Tapipoje, 3 kilometrais toliau. Paleido jis mus ma\u017eoje sankry\u017eoje tarp d\u017eiungli\u0173. Nelabai jauki vieta dviems u\u017esienie\u010diams, bet k\u0105 darysi. Nor\u0117jom susimok\u0117ti u\u017e kelion\u0119, bet, m\u016bs\u0173 nuostabai, vairuotojas atsisak\u0117 imti i\u0161 m\u016bs\u0173 pinigus. Na k\u0105 gi, mes nesiprie\u0161inom.<\/p>\n

Kitoje kelio pus\u0117je du vyrukai temp\u0117 didel\u012f rast\u0105. Pasilabinom. Na, kad draugi\u0161ki atrodytume. Netrukus sustojo tralas, kuris va\u017ein\u0117ja po vis\u0105 \u0161al\u012f ir tampo sudau\u017eytas ma\u0161inas. Kelion\u0117 su juo u\u017etruko kelias valandas. Vairuotojas mus pakviet\u0117 papietauti \u012f pakel\u0117s restoran\u0105, kuriame sustoja visi pro \u0161al\u012f riedantys furistai. Mums, vegetarams, nebuvo labai i\u0161 ko rinktis. Tradici\u0161kai u\u017esisak\u0117me baltym\u0173 ir vitamin\u0173 kombinacij\u0105 – ry\u017ei\u0173 su pupomis ir salotomis. Rytin\u0117je Venesuelos dalyje pupas valgo su cukrumi, tad nenuskriaud\u0117 ir m\u016bs\u0173 – gavom ry\u017eius su pussald\u017eiomis pupomis. Skonis buvo labai naujas, bet paken\u010diamas.<\/p>\n

Mus paleido prie\u0161 pat Barcelonos didmiest\u012f. Reik\u0117jo ka\u017ekaip nusiguti \u012f kit\u0105 gal\u0105. Sustojo mokytojas su byran\u010diu pikapu. Pave\u017e\u0117 \u0161iek tiek miesto apva\u017eiavimu ir paleido autobus\u0173 stotel\u0117je. \u012edav\u0117 \u012f rankas 5000 bolivar\u0173 (˜3.50 Lt) ir liep\u0117 s\u0117sti \u012f autobus\u0105 iki Puerto La Cruz, kuris yra miesto rytuose. Ten gal\u0117sim t\u0119sti kelion\u0119.<\/p>\n

Autobusai va\u017eiavo pro \u0161al\u012f, ta\u010diau pilnut pilnut\u0117liai su keleiviais kaban\u010diais lauke. Mums su kuprin\u0117mis \u012fsigr\u016bsti buvo be \u0161ans\u0173. Band\u0117m tranzuoti. Viena mergina pro ma\u0161inos lang\u0105 mums \u0161auk\u0117 „Neb\u016bkit \u010dia! Jus apvogs! Apvogs! Apvogs!”. \u012edomu. Ryte susipa\u017einome su svetinga lenke autobuse. Paskui mikru\u0161k\u0117s vairuotojas nenor\u0117jo i\u0161 m\u016bs\u0173 imti pinig\u0173 u\u017e kelion\u0119. Pirmasis dienos vairuotojas mus pavai\u0161ino pietumis, o sustoj\u0119s mokytojas mums dave 5000 bolivar\u0173 transportui. Kas gi m\u016bs\u0173 laukia dienos pabaigoje? <\/p>\n

Prie\u0161ais stotel\u0119 buvo ugniagesi\u0173 b\u016bstin\u0117. Pra\u0161\u0117m leidimo pasistatyti palapin\u0119 j\u0173 teritorijoje. Atsakingas pareig\u016bnas nenor\u0117jo mums tokiu b\u016bdu pagelb\u0117ti, bet pa\u017ead\u0117jo surasti ma\u0161in\u0105 iki Puerto La Cruz. Lauk\u0117m lauk\u0117m, bet pa\u017eadai nesipild\u0117. Pasteb\u0117jom, kad prava\u017eiuojantys autobusai kiek aptu\u0161t\u0117jo. \u0160okom \u012f vien\u0105 i\u0161 j\u0173… Pagaliau atsibeld\u0117m \u012f Puerto La Cruz. Nebuvo daug laiko ie\u0161koti kelio tranzavimui. Temo. Reik\u0117jo apsistoti \u010dia, arba su autobusu va\u017eiuoti iki Kumanos (Cumana), kurioje yra keltas \u012f m\u016bs\u0173 norim\u0105 pusiasal\u012f. U\u017eklaus\u0117m kur \u010dia pigesnius nakvyn\u0117s namus radus. Mums nupasakojo, kad u\u017e keletos kvartal\u0173 yra vienas hostelis, ta\u010diau su kuprin\u0117mis ta kryptimi eiti nerekomendavo. Autobus\u0173 stotis buvo u\u017e kampo. Joje keleivius jau rinko autobusas \u012f Kuman\u0105. Apsispr\u0119sti buvo lengva… <\/p>\n

Atstumas iki Kumanos gal 80 km, ta\u010diau kelion\u0117 u\u017etruko net dvi valandas – vinguriavom per kalnus. Malonumas kainavo 10000 bolivar\u0173 (7 Lt). Autobusas nebuvo naujausios laidos, ta\u010diau labai prabangus ir su oro kondicionieriumi. Be to, kiekvienas keleivis tur\u0117jo plat\u0173 fotel\u012f, kuris i\u0161siskleisdavo \u012f lov\u0105. Su tokiais patogumais ten telpa gal tik 20-25 \u017emoni\u0173, bet u\u017etat gali kaip karalius i\u0161sidr\u0117bti ir pasiils\u0117ti. <\/p>\n

\u012e Kuman\u0105 atidund\u0117jom apie devynias vakaro. Laimei, netoli stoties buvo myl\u0117tojams skirtas vie\u0161butukas „El Terminal”. Sargas mus pasitiko su bloga \u017einia: „N\u0117ra viet\u0173”. \u0116m\u0117m d\u0117r\u0117tis: „Gal turit kok\u012f kamp\u0105 kur gal\u0117tume i\u0161tiesti savo miegmai\u0161ius? Ir rytoj anksti ryte i\u0161keliausim.”. Bingo! Vyrukas tur\u0117jo k\u0105 pasi\u016blyti. U\u017e 15000 bolivar\u0173 (10 Lt) gavom kambar\u012f su keliais lagaminais. Ten nebuvo nei lang\u0173, nei lemput\u0117s du\u0161e su tualetu, nei ventiliatoriaus. \u017dod\u017eiu, tikras \u0161iltnamis. \u0160eimininkas papra\u0161\u0117 mus i\u0161 ten i\u0161sikraustyti 6-t\u0105 ryto. No problem. Buvom laimingi, kad pavyko saugiai ir pigiai pernakvoti, o visa kita – no problem.<\/p>\n

Ryte ko gero s\u0117dom \u012f vien\u0105 i\u0161 pirm\u0173j\u0173 kelt\u0173 \u012f Manicuare kaimel\u012f, kuris jau buvo kitoje vandens pus\u0117je. Tas visas Sucre provincijos pusiasalis atrodo kaip „T” raid\u0117. Vakarin\u0117 dalis – tikras dezertas: sm\u0117lis, kaktusai ir i\u0161tisus metus n\u0117 la\u0161o lietaus. Tuo tarpu kita to regiono pus\u0117 vadinama Paria pusiasaliu ir turi kalnus bei ve\u0161lias d\u017eiungles. Nors atstumas tik 100-150 kilometr\u0173, ta\u010diau skirtumas tarp \u0161i\u0173 region\u0173 kaip tarp juodo ir balto.<\/p>\n

\n\"IMG_4451\"<\/a>\t\n\n

 <\/p>\n\"coming<\/a>\t\n\n

 <\/p>\n\"hanging<\/a>\t\n\n

 <\/p>\n\"little<\/a>\t\n\n

I\u0161 Manicuare kaimelio veda asfaltuotas kelias \u012f Araj\u0105 (Araya). Por\u0105 kilometr\u0173 prie\u0161 Araj\u0105 yra ma\u017ea sankry\u017ea, kurioje prasideda 8 km sausas \u017evyrkelis iki Punta Arenas \u017evej\u0173 kaimelio. B\u016btent \u010dia ir yra \u012fsik\u016brusi Archimedo posada (Posada de Arquimedes), \u012f kuri\u0105 mus pakviet\u0117 Rimas. Posadoje gyvena Archimedas – 59-neri\u0173 vyras, kuris daug \u017eino apie gyv\u016bnus, \u0161alies istorij\u0105 ir kitus dalykus. <\/p>\n

\n\"chilling\"<\/a>\t\n

chilling<\/p><\/div>\n\n

Kai dar a\u0161 nebuvau gim\u0119s, jis vis\u0105 de\u0161imtmet\u012f gyveno Gran Sabana d\u017eiungl\u0117se (Venesuelos pietuose prie pat Brazilijos sienos). Gyveno vienas, mezg\u0117 kontaktus su ind\u0117nais. Artimiausias kaimelis El Pauji buvo apgyvendintas hipi\u0173 i\u0161 Brazilijos. Archimedas savo laukin\u012f gyvenim\u0105 pabaig\u0117 kai \u012f kaim\u0105 atkeliavo civilizacija – asfaltuotas kelias. Dabar gyvena toje posadoje Punta Arenas kaime. Atvyk\u0119 keliautojai gali ils\u0117tis originaliai paruo\u0161tuose kambariuose. Atrodo beveik kaip modernus Robinzono Kruzo b\u016bstas. Gal prad\u017eioje visa ta sausuma, kaktusai ir kar\u0161ta saul\u0117 neatrodo labai viliojan\u010diai, ta\u010diau pabuvus toje aplinkoje kelias dienas – net ir mums prad\u0117jo patikti. Tikrai keista, mistin\u0117 ir \u012fdomi vietov\u0117.<\/p>\n

\n\"Arquimedes<\/a>\t\n

Arquimedes still uses an old typewriter for writing his books<\/p><\/div>\n\n

Beje, Archimedas turi savo senovine spausdinimo ma\u0161in\u0117le surinktus rankra\u0161\u010dius 5-7 knygoms. Vienos j\u0173 – gro\u017ein\u0117 literat\u016bra, kitos – \u012fvair\u016bs tyrin\u0117jimai: pasaulio kauki\u0173 istorija, Paria pusiasalio fauna ir flora ir kt. Did\u017eiausia jo svajon\u0117 – i\u0161spausdinti savo knygas. Pinigai jam ner\u016bpi, svarbiausia – \u017einiomis pasidalinti su kitais.<\/p>\n

Pirm\u0105 dien\u0105 pas Archimed\u0105 lank\u0117si jo draugas su \u017emona, kuris turistiniame regione Falcon turi vie\u0161but\u012f. Su \u0161ia porele tur\u0117jome progos pasiv\u0117\u017einti po apylinkes. Araja miestelyje aplank\u0117me druskos e\u017eer\u0105, i\u0161 kurio yra kasama ir gaminama vis\u0173 vartojama druska. Firma t\u0105 drusk\u0105 kasa jau 30 met\u0173. I\u0161 arti pa\u017ei\u016br\u0117jus atrodo kyg po vandeniu b\u016bt\u0173 sm\u0117lis, ta\u010diau \u012fmerkus rank\u0105 pajunti koks kietas vis tik yra tas druskingas dugnas. Bet koks daiktas tame vandenyje apsitraukia kieta druska. Lanks\u010dios virv\u0117s gabalas po kiek laiko sustand\u0117s \u012f neperliankiam\u0105 lazd\u0105. Vyrai savo ekskavatorius plauna ir alyva tepa kiekvien\u0105 dien\u0105.<\/p>\n

Arajoje yra daili pilis pastatyta prie\u0161 400 met\u0173. Tiesa, ten i\u0161 tos pilies nedaug kas ir lik\u0119. Tik beskylan\u010dios sienos. Ta\u010diau tas statinys vis tiek \u012fsp\u016bdingai atrod\u0117.<\/p>\n

\n\"Hippie<\/a>\t\n

Hippie - the best part of Puenta Arenas<\/p><\/div>\n\n

\n\"lazy<\/a>\t\n

lazy days<\/p><\/div>\n\n

Pas Archimed\u0105 gyveno du \u0161un\u0117kai: vienas hipis, o kitas daug ma\u017e normalus. Tas hipis tai pastoviai mus iki plia\u017eo sekdavo. Kai jam atsibosdavo laukti kol prisipliu\u0161kensime, atsistodavo ir patraukdavo savo keliais. Lygiai taip pat jis mus nusek\u0117 ir t\u0105 ryt\u0105 kai atsisveikinome su Archimedu. \u0160uo-hipis mus iki kelio palyd\u0117jo ir kantriai lauk\u0117 kol kas nors mus paims. Susirad\u0119s \u0161e\u0161\u0117l\u012f vis mus steb\u0117jo. Per valand\u0105 vos 2 ma\u0161inos prava\u017eiavo. Pirmoji gal paman\u0117, kad \u0161uo yra m\u016bs\u0173 ir nei\u0161dr\u012fso sustoti, u\u017etat mus pa\u0117m\u0117 antroji. Hipis gal nelabai suprato, jog i\u0161va\u017eiuojam… Stov\u0117jo vidury kelio kol dingom i\u0161 akira\u010dio. Atia, hipi! Pamojavom jam ir t\u0119s\u0117m savo kelion\u0119 Venesueloje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Karakase sutiktas lietuvis Rimas mus pakviet\u0117 nukeliauti ir kelias dienas nemokamai pasib\u016bti jam priklausan\u010dioje posadoje (Venesueloje taip vadinami nebrang\u016bs nakvyn\u0117s namai) Sucre provincijos pusiasalyje. \u012e ten ir nusitaik\u0117me. I\u0161 Karakaso i\u0161sigavom su autobusu iki Caucagua miestelio u\u017e 50 km. Beva\u017eiuojant mus pra\u0161nekino super kalbi Christine – moteris kurios t\u0117vai lenkai, ta\u010diau kai tur\u0117jo du metukus, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"enabled":false},"version":2}},"categories":[14],"tags":[],"class_list":["post-375","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-venesuela"],"aioseo_notices":[],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/375","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=375"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/375\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=375"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=375"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/followtheroad.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=375"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}