Kelios nuotraukos ir video.

Motociklas su priekaba

Tą kartą pasivaikščiojimas būtų buvęs eilinis, jei ne magiškas ir netikėtas Visatos suderintas Šokis su žmogumi kurį mačiau vos keletą akimirkų pirmą ir paskutinį kartą. Jei ir matyčiau antrą kartą – jo neatpažinčiau. Tai buvo vidutinio amžiaus tailandietis su motociklu turinčiu šoninę priekabą su dviem ratais. Vyrukas važiavo priešinga kryptimi ir priešingoje kelio pusėje. Jam priartėjus, būdami skirtingose kelio pusėse šiek tiek prasilenkėm. Man buvo pats laikas pereiti į kitą gatvės pusę. Tuo pat metu tailandietis, nei iš šio nei iš to, irgi nusprendė, jog jam reikia apsisukti. Vaizdas buvo maždaug toks: aš besidairydamas į šonus kertu gatvę, o tuo pat metu simetriškai ir vienodu greičiu gatvėje apsisuka vyrukas ant motociklo lygiai taip pat dairydamasis į šalis. Apėmė magiškas jausmas. Tai labai panašu į idealiai suderintą šokį!

Po šios žaismingos sinchronizacijos mano galvoje buvo tik viena mintis:

GYVENIMAS – TAI LYG ŠOKIS!

Šokau šitoje vietoje

Beach in Srithanu, Ko Phangan

Monte Vista sveikatingumo centras kuriame dar savanoriškai darbuosimės iki šios savaitės ketvirtadienio yra apie 2-3 kilometrus nuo Thongsalos. Dažnai iki jos tiesiog einame pėsčiomis. Jei norime “sutaupyti laiko” – stabdome taksi, kuris nuveža už 8 Lt (100 Tailandietiškų batų, t.y. 50 nuo žmogaus). Taksi kainos palyginus kosminės. Turbūt todėl, kad dauguma užsieniečių nuomojasi motociklus kurių kaina parai 12-16 Lt (150-200 baht), o ilgam laikotarpiui galima gauti ir už 5 Lt/parai (1800 Baht/mėnesiui).

Miestelyje užsukam į šias 4 vietas, nors kartais pasitenkinam tik nr.1 ir nr.4:

1. 

   Tesco pirktos žolės

   Supermarketas TESCO. Jame randame didesnį žalialapių daržovių pasirinkimą nei turgelyje, bei kartais nusiperkam jaunų kokoso riešutų (geriam vandenį ir valgom minkštimą).

2. Parduotuvė “Limpipong”. Praktiškai vienintelė tokio pobūdžio parduotuvė saloje. Čia galima rasti nemažai europietiškai virtuvei reikalingų maisto produktų – kokybiškų makaronų, įvairių padažų, konservų, aliejų pasirinkimą. Taip pat turi gerą riešutų pasirinkimą. Šaldytuve turi kartais mažą pasirinkimą organinių daržovių. Jie taip pat prekiauja namų gamybos jogurtu. Mes pas juos nusiperkam kelias daržoves ir ką nors iš riešutų lentynos, nes mėgstam pasigaminti riešutų pieno ar tiesiog gyvo pyrago improvizaciją. Ši parduotuvė yra priešingame miestelio gale, tad tenka pasivaikščioti papildomą puskilometrį, pirmyn ir atgal.
3. Turgelis poilsiavietėms. Jis yra šalia jau minėto Limpipong. Jame tam tikromis dienomis būna nemažas pasirinkimas vaisių ir daržovių. Atrodo, kad tie keli pardavėjai dirba išvien. Čia dažnai urmu apsiprekina saloje esančios poilsiavietės. Mums patinka pas juos pirkti vaisius, nes jie kokybiški (urmu išperka, tad dažnai atveža šviežienos), bei dažnokai pardavėjas mums padovanoja nemažą maišelį kiek pasenusių, prekybai nebeišvaizdžių, bet dar tinkamų valgymui vaisių.
4. “Šviežas turgus” (angliškai – fresh market). Bent jau taip ši gatvelė su krūva prekystalių abiejose pusėse yra pažymėta visuose Thongsalos žemėlapiuose. Pas skirtingus prekeivius nusiperkam ko trūksta. Kartais gaunam “iš sodo” atrodančių žalių lapų, nusiperkam reikiamų daržovių (agurkų, pomidorų, morkų, ir pan.)

Iki namų paprastai grįžtam su taksi už tuos pačius 100 batų. Už šią kainą išlipame pagrindiniame kelyje ir mums belieka užkopti 200 metrų į labai statų kalną. Taksi į jį užvažiuoja už dvigubai didesnį mokestį. Nemėgsta vairuotojai to keliuko…

Į namus pargrįžtam su krūva pundų. Štai tiek gėrybių parsinešėm mūsų paskutinio apsiprekinimo metu.

Mūsų dienos pirkinys

Turėtų pilnai užtekti bent jau trims dienoms. Ši krūva gyvo maisto mums kainavo apie 150 litų. Pinigų detaliai nebeskaičiuojam, tačiau iš akies jaučiam, kad maistui išleidžiame vidutiniškai 50 litų per dieną (dviems žmonėms).

Maistas šaldytuviuke

Katjos kambaryje turime mažą šaldytuviuką į kurį po kiekvieno šopingo Katja su malonumu stebuklingai sutalpina ir supakuoja visas atvėsinimo prašančias daržoves. Šis šaldytuvas yra tikras išsigelbėjimas Nors Malaizijoje po tokio prietaiso sugebėjome išgyventi visus 2 mėnesius.

Dienos meniu

Sulčiaspaudė

Šiuo metu kiekvieną rytą spaudžiame sultis iš žalialapių daržovių bei kokio nors vaisiaus. Dažniausiai tai būna granatai arba obuoliai, o kartais ir mandarinai (juos čia, kaip ir Indijos pietuose, vadina apelsinais). Grynų sulčių gaunasi apie puslitrį arba daugiau kiekvienam iš mūsų. 8 valandą paprastai būnam jogos užsiėmime ir toliau dieną tęsiame valgydami vaisius (kartais su anakardžių riešutų kremu). Per pietus apie 12:30 suvalgome didelį bliūdą daržovių salotų arba suši stiliaus suktukus susuktus į suši nori jūržolę. Vakare toliau mėgaujamės vaisiais, riešutais o kartais išsispaudžiam dar vienas sultis arba pasigaminam kažką įdomesnio: gyvą pyragą, riešutų pieną ir pan.

Kainos

Pabaigai, besidomintiems surašysim keletą kainų iš Thongsala prekyviečių š.m. rugsėjo mėnesį:

Durian on sale!

Morkos – 1.20-1.65 Lt/kg (15-25 Baht)
Mandarinai – 3.20-6.50 Lt/kg (40-80 Baht)
Kokosai – 1.00-1.20 Lt/vnt (12-15 Baht)
Papaja – 3.20-4.00 Lt/kg (40-50 Baht)
Obuoliai – 1.00-1.40 Lt/vnt (12-17 Baht) – importuoti iš Kinijos
Vynuogės – 6.00 Lt/kg (75 Baht) – vietinės su kauliukais
Mango – 4.90-6.50 Lt/kg (60-80 Baht)
Avokadas – 3.20-5.70 Lt/vnt (40-70 Baht) – importuotas iš Australijos
Rambutanai – 1.60-2.50 Lt/kg (20-30 Baht)
Anakardžių riešutai – 25 Lt/kg (300 Baht)
Migdolų riešutai – 40 Lt/kg (500 Baht)
Datulės – 11.50 Lt/kg (140 Baht)
Granatas – 1.60-2.50 Lt/vnt (20-30 Baht) – priklauso nuo dydžio. Atrodo, importuotas iš Kinijos.
Agurkai – 2.50 Lt/kg (30 Baht)
Žalialapės daržovės – neatkreipėm dėmesio, bet apytiksliai 2-4 Lt/kg
Durianas – 2.85-4.00 Lt/kg (35-50 Baht) – sezonas ką tik baigėsi, tad jau nebepardavinėja

Tai kainos turizmu klestinčioje Ko Phangan saloje. Ko gero Tailando kontinentinėje dalyje viskas yra šiek tiek pigiau.

Prieš keletą mėnesių suvokėme, kad tai tik mes o niekas kitas, kuriame savo gyvenimą. Susikurti gyvenimą tokį, kokio nori yra ypatingai paprasta. Ir tai supraskite tiesiogine šių žodžių prasme. Svarbiausia išmokti būti dėkingu Visatai už kiekvieną susitikimą, kiekvieną įvykį ir kiekvieną Momentą. Į dėkingumą Visata atsakys suteikdama dar daugiau tokių momentų, kurie suteikia džiaugsmą ir laimę. O tada vieną gražią dieną imi ir iš širdies pajunti kaip gyvenime viskas yra tiesiog neįtikėtinai Paprasta. Absoliučiai Viskas.

Paskutines savaites mūsų mintys daugiausia sukosi apie gyvą-žalią maistą, susitikimus su kitais žaliavalgiais, mūsų namo vizualizavimu, pajamų didėjimo vizualizavimu, bei tvirtu žinojimu, kad turime pakankamai galios įgyvendinti Visus savo norus.

Šios savaitės pradžia yra nuostabus pavyzdys, kai patyrėme Visatos siunčiamus stebuklus, kurių metu mums yra rodoma fizinėje realybėje, jog viskas vyksta pagal “planą”, t.y. pagal mūsų mintis ir norus. Kitaip tariant, mes sėkmingai vibruojam dažnyje, kuris pritraukia tuos žmones ir įvykius, kurių mums ir reikia.

Tad norim su jumis pasidalinti vakarykščiu trečiadieniu, kurio metu fizinėje realybėje turėjom progą patirti Visatos dovanas mums. Kitaip tariant – dovanas, kurias mes patys kuriame savo mintyse, ir jos realizuojasi po trumpo uždelsimo laiko juostoje.

Taigi, pradėkime nuo to, kad jau pusantro mėnesio gyvenam Ko Phangan saloje, kur savanoriaujam Monte Vista sveikatingumo centre. Tuo užsiimsim dar 2 savaites – iki rugsėjo galo. Dirbam 6 val. per dieną. Penktadieniai ir šeštadieniai laisvi. Už savo pastangas gaunam nemokamą būstą, daug medžiagos dvasinėmis temomis, bei, jei norėtume, ir pilną maitinimo programą, tik kad mes šiuo metu virto maisto nevartojame. Tad 2-3 kartus per savaitę vakare po darbo einam į už 3 km esantį Tongsala (Thongsala) miestelį apsiprekinti. Tuo užsiėmėm ir vakar, trečiadienį. Darbą baigėm apie 3 val. dienos, ir kaip tik tuo metu į miestą su mašina važiavo centro savininkas. Kadangi tuo metu Katja užkandžiavo pomelo vaisių (kiniškas greipfrutas) – tad kiek sudvejojom, ar viską mesti ir važiuoti į Tongsalą mašina, o gal numoti į tai ranka ir be streso vėliau tiesiog pasivaikščioti. Pasirinkome antrąjį variantą. Besimėgaudami pomelo vaisiumi bendravome su nauja centro savanore turke Aytanga. Iš jos gavom nemažai informacijos apie nuomojamus namus saloje, jų vietas ir kainas. Daug vertingos informacijos! (Tai viena iš tų stebuklingų sinchronizacijų, kurias mums pateikė Visata. Ačiū!) Grįžę į savo kambarius nusprendėme keliolikai minučių atsipūsti. Kiek delsėm su išvykimu į miestelį, tačiau kaip vėliau sužinojom – viskam juk buvo priežastis!

Po gero pusvalandžio atžingsniavome į Tongsalą. Mūsų pirma stotelė – kitame miestelio gale esantis pašto skyrius, kur norėjom atsiimti vieną prekę, kurią prieš 2 savaites nusipirkom JAV e-parduotuvėje. Pakeliui buvo sustojęs taksi, kuris siūlė per didelę pavežimo kainą, tad jo atsisakėme ir tęsėm ramų ėjimą pėsčiomis. Laikas bėgo, bet tikėjomės, kad paštas vis dar dirbs. Į jį atvykome apie 5-tą vakaro. Nors durys dar buvo atidarytos, tačiau į pašto pastatą džipą varantis darbuotojas sakė, kad darbo valandos iki 4-tos, ir neva turim ateiti rytoj. Mes jam paaiškinom, kad mums kiek tolokai iki jo vaikščioti, nes neturim motociklo, ir gal būtų galimybė paketą atsiimti dabar.

Pašte maža betvarkė, tad mūsų paketo tarptautinių siuntinių spintoje nebuvo. Į tą spintą vyrukas žiūrėjo gal 15 minučių, pereidamas per tuos pačius paketus ir kelis kartus kartodamas “ateikite rytoj”. Tuo tarpu mes nelabai norėjome kur nors eiti. O jis atrodo suprato mūsų situaciją ir lyg užsuktas kartojo savo veiksmus – žiūri į siuntinių spintą, nieko neranda ir kartoja “ateikite rytoj”. Kelis kartus per tuos paketus prasinešėm ir mes. Nė karto nieko neradome. Žinoma, iš kur ten jis atsiras. Kai jau nuleidome rankas, paštininkas sugalvojo atverti šalia esančią spintą. Arčiausiai padėta dėžutė ir buvo mūsų! Valio! Susimokėjom importo mokesčius ir laimingi išejom laukan. “Lucky you” atsisveikino mūsų paštininkas.

Šalia pašto yra mažas turgelis, kuriame dažnai perkame vaisius. Besiprekinant pastebėjom mažą visureigį su 6-7 užsieniečiais, kurie ką tik iš vaisių prekystalio užsipirko gal 50 kokosų, kilogramus mangų ir kitų vaisių. Kai ėjom pro šalį, Katja užsiminė “gal jie žaliavalgiai?”. Man irgi pasidarė įdomu, ypač todėl, kad jie atrodė žaliavalgiškai, bet kažkaip dar nebuvo geras momentas jų pulti ir klausinėti. Kol mes rinkomės vaisius, chebra prie visureigio baigė valgyti žaliavalgių dievinamą durianą ir sušoko į mašiną. Pora į vidų ir keli ant pikapo. Užvedė motorą ir vienas bičelių pikape ėmė vairuotojui rusiškai aiškinti kaip ir kur dabar važiuoti. Vat tuo metu mano visos lemputės galvoje užsidegė ir dvejonių, kad tai rusai žaliavalgiai, nebeliko. Palikau Katją prie vaisių ir pats nulekiau prie mašinos. “Jūs gal žaliavalgiai?” paklausiau jų rusiškai. “Jo jo ” sako jie. Wow! JĖGA! JĖGA! JĖGA! Įsišnekėjom. Tiek mes, tiek jie buvo visiškai nustebę tokiu susitikimu. Kur gi ne Iš jų sužinojome, kad iki mėnesio galo Ko Phangan saloje kaip tik vyksta didelis žaliavalgių sąskrydis. Kaip supratom, tai daugiausia rusiakalbė chebra iš NVS šalių. Dabar net įdomu pasidarė susirasti tinklapį internete, kuriame tokius susitikimus jie koordinuoja, matyt, turi būti kažkoks forumas… Ieškosim ir rasim Apsikeitėm telefonais, ir jau planuojame ateinantį penktadienį-šeštadienį aplankyti šiuos žaliavalgius kolegas. Beje, jie minėjo, kad saloje gyvena viena rusė, kuri gyvu maistu maitinasi jau pusantrų metų. Su Katja esam prisipildę laimės ir džiaugsmo iki pilnų kelnių. Sunku nupasakoti kaip jaučiamės. Tiesiog pakylėti! Visatai ir dar kartą dėkojame už tokią neįtikėtiną sinchronizaciją! Kas galėjo pagalvoti, kad mūsų delsimas išvykti į miestą, taksi paslaugų atsisakymas, bei ilgas paketo ieškojimas pašte suves su krūva žaliavalgių rusų. Juk mieste galėjome būti prieš 2 valandas ir mūsų istorija būt buvus visai kitokia. Tiesiog fantastika!

Reikalus Tongsaloje tęsėme užsukdami į Tesco supermarketą ir baigėm apsilankydami pas vieną vietinį daktarą, kuriam Katja norėjo sugrąžinti prieš mėnesį pirktas enzimų kapsules. Ji tiesiog nusprendė jų nevartoti ir pamanėm, kad pavyks už juos atgauti pinigus. Tas daktarėlis jaunas ir geras. Problemų kapsules sugrąžinti nebuvo. Atgavom pinigus ir suvokėme dar vieną Visatos žinią – juk mūsų mintys sukasi apie finansų augimą, ir štai mums buvo suteikta galimybė realizuoti ir pajusti papildomus finansus! Mūsų džiaugsmui ribų tiesiog nebėra. Sėdom į taksi ir grįžom į savo būstą Monte Vistoje. Vakaras tęsėsi ypatingai pakylėtai, o savo pakylumu tiesiog norime pasidalinti ir su jumis!

Taigi, suvokiant, kad gyvenime nebūna paprastų momentų – džiaugsmui nebereikia ir priežasčių. Juk Gera Gyventi!

Beje, artimiausiomis dienomis planuojame susitikti su lietuviu Aurimu, kuris Ko Phangan saloje užsiima tradiciniu Tailando kovos menu Muay Thai. Sakė jis čia atvažiuoja dažnai, tad nusimato dar viena įdomi draugystė!

Bus in Butterworth bus station with Lithuanian flag colors

Trys mėnesiai Malaizijoje ir per visą tą laiką vietinę žinių laidą per televiziją žiūrėjom tik vieną vienintelį kartą. Tai, ką pamatėme reportaže, sakyčiau, yra labai neįtikėtina ir nuostabi sinchronizacija (kiti pavadintų atsitiktinumu).

Taigi, įsijungiam teliką ir ieškom ką čia pažiūrėjus. Staiga visi kanalai rodo tiksintį laikrodį. Rodyklės priartėjo prie 8-ių valandų. Visi kaip vienas pradėjo transliuoti žinias. Be malajų ir kinų kalbų, rodė žinias ir angliškai (Malaizija – buvusi britų kolonija). Tad prie jų ir pasilikom. Pradžioj parodė 5-6 reportažus apie nelaimes, žudynes, mirtis Meilės Parade Vokietijoje ir panašiai. Paskui ėjo vaizdai iš kažkokios globalizuotos sausainių kompanijos organizuoto bėgimo “Už gyvenimą 2010″. Atseit gaminam sveikus sausainius, tai ir bėgioti yra sveika.

Toliau prasideda tai, ko niekuomet nenuspėsi. Žinių vedėja kalba angliškai ir rodo vaizdus kaip žmonės iš kibiro traukia vėžius ir deda į lėkštę. Angliškai suprantam, bet garsas buvo gana tylus, tai per daug dėmesio nekreipėm. Tada oba, parodo vyruką kalbantį į kamerą su raudonais marškinėliais ant kurių užrašas prasideda “Vėžių …”, daugiau nesimatė. Mano smegenys dirba greitai ir susivokiau, kad bliamba – JUK TAI LIETUVA! Geras Vyro kalbą taip ir rodė lietuvišką su angliškais titrais. Kai pradėjau visu pajėgumu domėtis reportažu, jis ir baigėsi.

Štai tau ir sinchronizacija. Vėliau namo grįžęs mūsų draugas Kidd (Malaizijos kinas), pas kurį esame apsistoję čia Penango saloje, sakė, kad apie vėžių varžybas tą pačią dieną girdėjo ir per radiją. Nuostabu!

Beje, jei prisimenat, kažką panašaus esam patyrę prieš 3 metus Kolumbijoje. Skaitykite čia: “Lietuva Kolumbijos žiniose dėl lenkų”

PS: Penango saloje darysimės Tailando vizą. Šį pirmadienį ir antradienį tailandiečiams atostogos, tad esam “strigę” iki trečiadienio. Vizą padaro per dieną ir šiuo metu ji, berods, nieko nekainuoja.

Mūsų trijų mėnesių vizitas Malaizijoje artėja į pabaigą. Baigiasi pase esančio štampo galiojimo laikas. Kokia bus kita stotelė – sužinojome visai neseniai. Tai mums pasufleravo nuojauta. Vos prieš keletą dienų tiek aš, tiek ir Katja kažkaip sinchronizuotai prakalbome apie Tailandą. Tad sekame ženklus. Ten ir važiuosim.

Šį šeštadienį paliekam 2 mėnesius nuomotą namą ir keliausim į Penangą (vis dar Malaizija), kuriame yra Tailando konsulatas. Vizą turėtų padaryti per vieną dieną, tad po savaitės jau būsim naujoje šalyje. Ką ten veiksim – dabar nežinom, nes dar nesam Tailande

Pabaiga ir Pradžia

Neseniai suvokėme, jog mūsų gyvenimo būdas, kurį vadinome “Follow The Road”, arba “kelyje”, jau baigėsi. Tai buvo periodas, kurio metu daug mokėmės, augom viduje ir buvom pažymėti “keliautojų” ženkliukais. Jau kurį laiką keliavimo prasme – seniai nebekeliaujam. Tai, kas vyksta Dabar – jau nebe kelionė. Tai labiau panašu į Gerą Gyvenimą.

Per pastaruosius mėnesius visa sugeneruota ir sukaupta energija realizavosi į naują idėjų rinkinį pavadinimu Gera Gyventi. Kviečiame ten užsukti ir jus:

http://www.GeraGyventi.lt/ - gal patiks ir prisijungsit

Spalvos

Pas mus daug pakitimų. Gyvenimas įgauna daug spalvų. Prieš porą mėnesių aš sustabdžiau savo veiklą, susijusią su komerciniais interneto projektais, ir atsilaisvinus nuo tų minčių gimė auksčiau minėtas tinklapiukas, kuriame turime daug kuo pasidalinti. Katja tobulina savo menininkės personą – šoka, piešia, dainuoja, mokosi groti gitara. Jos meninis slapyvardis: Orangine Coconell.

Tėkmė

Tropical fruit - rambutan

Viskas aplink juda, keičiasi ir turi tėkmę: vanduo, laikas, gyvūnų migracija, oras, jausmai, idėjos, galų gale visų mūsų gyvenimai. Tad suvokėme, jog pinigai yra ne ką prastesni. Jie juk atkeliavo iki mūsų, tad nėra prasmės jų užlaikyti – pinigai turi irgi tekėti! Gyvendami Malaizijoje didelį dėmesį skyrėme geram kokybiškui maistui. Į jį daug ir investavome. Iš tikrųjų, sunku net nupasakoti kokia čia vaisių ir žalumynų gausa: durianai, rambutanai, longanai, mangostinai, mangai, arbūzai, melionai, virš 20 skirtingų žalialapių daržovių ir t.t. Kiek įmanoma, pirkom organiškai užaugintas daržoves. Jų du kartus per savaitę gaudavom iš netoliese esančių dviejų eko-parduotuvių. Nuo šio mėnesio pradžios maitinamės praktiškai tik žaliu gyvu maistu. Daug magiškos energijos!

Gyvenimas kaip toks neturi jokios prasmės. Mes patys sukuriame jo prasmę.

Cleaning the backwaters channel

Varkaloje (Pietų Indijoje), kur mes gyvenome pusę metų, bendravimas su vietiniais ne visuomet pasisekdavo. Moterys paprastai angliškai nekalba. Tarp vyrų situacija – kiek geresnė, nors ir tie ne visi žino anglų. Net jei ir susišnekėdavome, toli gražu nereiškė, kad pašnekovas turi omeny tai ką girdime mes, ir atvirkščiai.

Štai keletas pusiau juokingų pokalbių, kuriuos patyrėme Indijoje.

Kurjeris I

Laukiame pašto kurjerio su paketu. Skambinu jam:

Kurjeris: “Pone, kur jūs?”
Aš: “Aš priešais Vačar Muku suvirinimo dirbtuvę, o kur tu?”
Kurjeris: “Prie Vačar Muku suvirinimo dirbtuvės.”
Aš: “Aš ten ir stoviu, ir tavęs nematau.”
Kurjeris: “Gerai, aš atvažiuosiu prie Vačar Muku suvirinimo dirbtuvės ir jums paskambinsiu.”
Aš: “Gerai.”

Kurjeris pagaliau pasirodo, įteikia paketą, ir užklausia: “Gal norėtumėte išsiųsti kokį nors laišką?”

Kurjeris II

Aš: “Kada? Kokiu laiku jūs atvažiuosite?”
Kurjeris: “Taip, aš atvažiuosiu.”

Mažoje parduotuvėje

Inside a supermarket

- Iš kur esate? – klausia darbuotojas.
- Iš Lietuvos.
- Kur apsistoję? Kokiame viešbutyje?
- Ne viešbutyje. Mes gyvename Vačar Muku, ten nuomojamės namą.
- Kiek mokate už namą?
- Hm… Per daug asmeniškas klausimas…

Tyla iš pašnekovo pusės.
Tyla iš mano pusės.

- Aš tik bandau būti draugišku… – pasiteisina indas.
- Viskas gerai, tiesiog nenorime atsakinėti į klausimus susijusius su pinigais, visi kiti klausimai – be problemų.

Rikša

Riksha - Indian taxi

Rikšos (kitur vadinama “tuk-tuk”) taksometras rodo 16 rupijų. Tiek turiu mokėti už kelionę. Paduodu vairuotojui du banknotus po 10 rupijų. Vairuotojas viską paima ir užtikrintu balsu sako “OK!”.
- Ne, ne – duok grąžą, - sakau jam.

Jis paduoda 2 rupijas ir sako “Ok”.
- Ne, duok man dar 2 rupijas.
- Neturiu grąžos. O tu gal turi smulkių? – užklausia manęs ir grąžina dešimtinę.

Aš duodu jam 5 rupijas (sumoje vairuotojas jau turi 15) ir sakau “OK!?”.
O jis: “Neeeee”.
Padaviau dar vieną rupiją.

Prie užsakomosios rikšos kiosko

Rikshas in Kollam train station

Kai kuriose stotyse ir oro uostuose būna kioskai, kuriuose pasakai į kur važiuosi, gauni bilietą su užrašyta kaina ir nurodo į kurią rikšą lipti. Kol laukiau eilėje, prie manęs priėjo pašalinės rikšos vairuotojas.

- Kur važiuoji? – klausia jis.
- Why do you want to know? – pasidomėjau. Tai lietuviškai reikštų kodėl norėtum tai žinoti? ir angliškai skamba maždaug vaidujuvantunau.
- Wajuwa? – bando spėti vairuotojas.
- Why do you want to know? – perklausiu.
- A! YMCA? – angliškai tariasi “vajemsyei”.
- Ne Klausiu, kodėl tau reikia žinoti kur aš važiuoju?

Tas vyrukas atrodo pagaliau mane suprato, indiškai palingavo galva ir nuėjo. Tą lingavimą aš vadinu “lingu-lingu” ir jis yra labai panašus į mūsiškį “ne”. Indijoje tai reiškia “taip” arba tiesiog “ok”. Painu.

Vaikai

Vaikas gatvėje:
- Laba diena, kaip sekasi?
- Labas Neblogai, o pačiam kaip?
- Taip. – ir šyyypsosi

Mūsų siuvėjas

Katja with a present from India - white Indian dress (charidwar)

Paskutinę dieną Indijoje Katja skambina mūsų draugui siuvėjui Čandranui (vietine malajalų kalba reiškia “mėnulis”). Turim sužinoti kada galim atsiimti jo pasiūtos dovanos Katjai. Čandranas darbuojasi netoli Varkalos pliažo, o savaitgaliais paprastai grįžta į namus Trivandrume (už 70 km).

- Aš namie. – sako siuvėjas.
- Namie? Trivandrume? Tai tu ne darbe? – nustemba Katja.
- Ar jūs Varkaloje?
- Taip. Tai tu darbe?
- Taip.
- Gerai, tuomet mes užsuksime pas tave po poros valandų.
- Ok, iki susimatymo.

…žinoma, Čandrano siuvyklėlėj nebuvo. Drabužį (žr. nuotraukoje) perdavė jo kolega.

2010-ieji – mums labai ypatingi metai. Žinoma, visi jau nugyventi metai irgi buvo kažkuo ypatingi. Kaip ten bebūtų, 2010-ieji – ypatingesni nei visi kiti Šiais metais mes labai susidomėjom dvasinėmis idėjomis – ir taip sukūrėm naują požiūrį į gyvenimą.

Su jumis norėtume pasidalinti šaltiniais (visi anglų kalba), kurie mus įkvėpė ir suteikė galimybę pabusti.

Įkvepiantys filmai, video, knygos ir audioknygos

• The Freedom Movie 2 (“Išsivadavimo filmas 2″) – mūsų mėgstamiausias filmas apie dvasinį pabudimą (žr. Youtube).
• The Global Brain (“Pasaulio smegenys”). Žemė – tai gyvas organizmas, o mes – jos smegenys (žr. Youtube).
• Video seminarai su Bašaru – didžiausias Augusto įkvėpėjas. Tie, kurie gyvena tyroje meilėje, harmonijoje, sinchronizacijoje bei pozityvioje energijoje, dalinasi supratimu apie visatą, visuotinę energiją ir keturių dimensijų pasaulį. Keletą video ištraukų galima rasti Youtube. Kai kurios pagrindinės idėjos surašytos ir šiame puslapyje.
• The Love Police (“Meilės policija”, taip pat žinomi kaip “Everything is OK”) – blog’as bei Youtube filmai – Čarlis (Charlie) pasiima megafoną, eina į gatves, demaskuoja matricą, skleidžia meilę ir kviečia žmones pabusti.
• Conversations with God (“Pasikalbėjimai su Dievu”) – audioknyga bei filmas (pagal to pačio pavadinimo knygą). Į kasdieninius klausimus atsako tai, kas yra aukščiau kiekvieno iš mūsų – Aukštesnysis Aš, kitais žodžiais tariant – Dievas. Paaiškinimas, kaip žmonija klaidingai suprato Dievo idėją, ir kas tai yra iš tikrųjų. (audioknygos torentas arba ieškokite torentų tinklapyje demonoid.com)
• Raw Food Family (Gyvo maisto šeima) ir jų inspiruojantis TV šou The Raw Inspiration TV Youtube kanale. Šeima, kurioje greitai bus 4 vaikai, dalinasi gyvo maisto receptais bei gyvenimo, pilno meilės ir harmonijos, paslaptimis.
• Spiritual Reality journey within (“Dvasinė realybė”) – detalus paaiškinimas kas yra meditacija ir kaip ji vyksta (žr. Youtube bei torrentuose).
• Fundamentals of Qigong (“Šigongo pagrindai”) – karts nuo karto Katja praktikuoja Šigongą – judėjimo meditaciją. Daugelio kovos menų pagrindas.
• The Shift (“Permaina”, kitas filmo pavadinimas “Ambition to Meaning”) – apie permainą, kurią kiekvienas iš mūsų galime pasirinkti ir įgyvendinti (rapidshare nuorodos arba ieškokite internete).
• Tuning In (“Susiderinimas”) – nežemiškų būtybių kanalai (channelers) Amerikoje. Filmas apie meną būti kanalu ir interviu su būtybėmis iš kitų civilizacijų (žr. Youtube).
• Dr. Zhi Gang Sha knyga Power Healing (“Gydymas energija”). Aiškiai išdėstytas ir praktiškas kelias besimokantis savęs gydymo paslapčių (žr. Amazon).
• Audioknyga “The Power of Now” (“Galia gyventi esamu momentu”) bei knyga “Practicing The Power of Now”, kurių autorius  Eckhartas Tolle. Apie tai, kaip svarbu paleisti iš galvos praeitį, negalvoti apie ateitį, ir sukoncentruoti visą energiją džiaugsmui ir gyvensenai esamu momentu – t.y. Dabar! (audioknygos torentas).
• John E. Sarno knyga “Divided Mind the epidemic of mindbody disorders” (“Padalintas protas”). Apie tai, jog dauguma skausmų ir ligų patiriame dėl emocijų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių buvo nuslopintos ir neišreikštos (žr. Amazon, aprašymas, kam įdomu, mes taip pat turime ir PDF versiją).
• The Green Beautiful (“Žalias grožis”, La Belle Vert, 1996) – prancūzų filmas apie žmogaus idealią harmoniją su gamta, bei to priešingybę. (žr. Youtube, Google Video, IMDB, parsisiuntimo nuorodos #1, #2).

Holivudo filmai su įkvepiančiomis istorijomis

Couch in nowhere

• Antwone Fisher
• Freedom Writers
• August Rush
• Believe In Me
• Charlie Bartlett
• Knights of the South Bronx
• Lars and the Real Girl
• K-Pax
• The Matrix

Kai kurie mūsų skaitomi blog’ai

Augustas

• we must know – konspiracinių bei dvasinių straipsnių ir video kolekcija.
• Green Smoothies Blog – apie žalius kokteilius, gyvą maistą ir sveikatą.
• Leodini’s Magic – profesionalaus fokusininko Filipinuose blog’as.

Katja

• Radical Unschooling – mokymosi ne mokykloje propaguotojos Dayna Martin blog’as.
• Aphrodite Speaks – moteriška perspektyva į dvasiškumą.

Mieli draugai iš viso pasaulio,

Lithuanian post stamps collection of many years on a historical envelope celebrating 10 years of the University of Klaipeda (Lithuania).

Norėčiau padėkoti kiekvienam iš Jūsų, kuris prisidėjo prie mano gimtadieninio noro pašto dėžutėje Varkaloje (Indijoje) sulaukti Jūsų mėgstamus posakius ir įkvepiančias idėjas. Dėkoju ir visiems tiems, kurie sveikinimus siuntė elektroniniu paštu, bei tiems kurie mintyse buvo su manimi. Jūsų žodžiai, mintys ir pozityvi energija mane giliai sujaudino.

Varkalos pašto dėžutė sulaukė nesuskaičiuojamą krūvą atviručių ir laiškų. Nuolatos atkeliaujančiais laiškais ji mėgavosi turbūt visą mėnesį. Jos akys spindėjo pasaulio spalvomis, o pilvas buvo prikimštas įvairiausio dydžio laiškais. Ji sužinojo, kas Jus motyvuoja gyvenime, patyrė gausiai siunčiamą Jūsų meilę, stebėjosi Jūsų kūrybiškumu ir su kai kuriais iš Jūsų netgi susipažino asmeniškai (nuotraukose) .

O dabar įsivaizduokite kaip ši dėžutė visas žinias perdavė man – gimtadienio vaikui. Aš, tikrąja to žodžio prasme, šokau ir dainavau visame name ir ant jo stogo. Mano elgesiui nebuvo ribų – jaučiausi tiesog laimingas vaikas – ir tai manyje sužadinote Jūs. Aš tikrai buvau giliai sujaudinta Jūsų nuostabiomis citatomis ir žodžiais, kurie su manimi kiekvieną dieną. Iš visos širdies branginu ir gerbiu Jūsų iniciatyvą skirti laiko ir įdėti tiek daug meilės į gimtadieninius sveikinimus, kurie tapo vieni mylimiausių prisiminimų mano gyvenime.

Kiekvienas laiškas – vienodai svarbus ir suteikė daug laimės. Tarp jų norėčiau paminėti netikėčiausius siurprizus:

1. 6-ių mėnesių mažoji Malki atsiuntė savo rankyčių aliejaus antspaudus.
2. Nuostabius sūnėnų iš Lietuvos piešinius (vienam 3, kitam 7 metukai).
3. Širdingas laiškas iš Zambijos, kurį atsiuntė pastorius Sebentė, jo žmona Agnes bei jų duktė Mapalo.
4. Kolumbietės Lilijanos atsiųsta mėgstamiausių dainų kolekcija ir keltų išminties malda.

Postcards send to Katja for her birthday

Jūs, mieli gimines ir draugai iš Vokietijos, Lietuvos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Etiopijos, Tailando, Rusijos, Zambijos, Lenkijos, Belgijos, Švedijos, Ukrainos, Kolumbijos, Austrijos, Ispanijos ir Kinijos, Jūs pasotinote mane lietumi nuostabių minčių, kurios įkvėps gyvenime.

Taip pat pridedu keletą citatų, kurios suvirpino mano širdį, bei, tikiu, kad sujaudins ir kitus. Tebūnie šios gilios mintys ir Jūsų gyvenimo dalimi.

Dėkoju, kad esate ir kad sukūrėte man nepakartojamą gimtadienio siurprizą! Šios šypsenos skirtos jums

With Chan in Ipoh vegetarian restaurant

Kaip pasakojo mūsų draugas kinas-malaizietis Chan, prieš kokius 30 metų gatvėse buvo daug prekiautojų maistu iš vežimėlių. Valdžia nusprendė, kad toks maisto gaminimas yra nehigieniškas, ir sugalvojo šituos prekeivius sugrupuoti į maisto sales. Šiais laikais tai atrodo maždaug taip – praktiškai kur beeitum gali rasti kažką panašaus į restoranus. Tik skirtumas tas, jog po vienu stogu darbuojasi keletas nepriklausomų virėjų. Kiekvienas jų turi savo mini virtuvėlę, dažnai atrodančią kaip gerai išvystytas metalinis vežimėlis.

Pasitaiko ir labai didelių maisto salių, kurios labiau panašios į maitinimo turgų. Šimtai stalų, o aplink juos dešimtys virėjų su savais vagonėliais. Dauguma prekiauja mėsiniais patiekalais, kiti galbūt specializuojasi viščiukų sriuba (dažnai matome “chicken soup” reklamas), treti prekiauja saldumynais ir t.t. Šalyje gyvena trys pagrindinės tautybės – malajai, kinai ir indai. Tad galima paragauti visų jų tradicinių patiekalų bei šių virtuvių mišinio.

Kaip teigė vienas mus pavežęs vairuotojas indas:

- Jei valgytumėte mėsą, jums neužtektų metų išbandyti visus įmanomus patiekalus Malaizijoje.

Vegetarams

Vegetarian restaurant in Ipoh old town

Keliaujantiems vegetarams bent jau vakarinėje Malaizijos pakrantėje, kur gyvena daug kinų, neturėtų sudaryti kėblumų skaniai pavalgyti. Tokiuose restoranose vyrauja sojos produktai ir žalialapės daržovės. Šviežių salotų derinių matom labai retai, tačiau kinai daržovių ilgai neverda, tad daržoviniai patiekalai vis tiek lieka gan maistingi.

Vien receptų iš sojos galima suskaičiuoti turbūt per 20. Skirtingi skoniai, skirtingas paruošimas, ir dažnai kiekvienas jų turi savo nevegetarišką pavadinimą: viščiukas, žuvis, džiovinta jautiena, ir panašiai. Visą šių sojos produktų įvairovę labai sunku nupasakoti. Sojos gaminių čia labai daug, tad įtariam, kad naudojamos pigios ir, ko gero, genetiškai modifikuotos (GM) sojų pupelės. Kaip supratom, Malaizijoje GM reikalais niekas nesidomi.

Indų restoranų bufetuose taip pat dažnai galima rasti kelis skanius patiekalus be mėsos. Nemėgstantys aštraus maisto virėjų net nesiteiraukit apie patiekalų aštrumą. Jie teigs, kad “tik truputuką” arba “visai be aštrumo”, tačiau kiek bandėm, praktiškai viskas būdavo aštroka arba aštru, išskyrus ryžius.

Suši

Japoniško maisto megėjai irgi nebus nuskriausti. Miestuose galima rasti įkandamus suši restoranus, o dideliuose supermarketuose visuomet yra skyrius, kuriame parduodami keliasdešimties rūšių įkandami sušiai. Vieno suši gabaliuko kaina, priklausomai nuo ingredientų, 1,20-2,00 ringitai (1-1,7 Lt). Paprastai supermarketo suši dizaineriai siūlo ir dėžutę su įvairių gabaliukų kombinacijomis. Tokios dėžutės kaina vidutiniškai 10 ringitų.

Food court - different cooks, similar offers, similar prices

Kainos

Kainos gatvės restoranuose, kitaip tariant, maisto salėse, salyginai žemos. Pavalgyti galima už vidutiniškai 3 ringitus (2,5 Lt), be gėrimo. Mes vegetariškuose restoranuose pavalgom už 3-4,5 ringitus. Priklausomai kokios didelės tą dieną mūsų akys pamačius įvairovę patiekalų – tiek ir sumokam. Dažniausiai prisidedam per daug ir būnam persivalgę. Mažų ir siaurų akių žmogučio porcija kainuoja ne daugiau 3 ringitų.

Sako, kad skanu

Package of MSG - flavour enhancer (glutamat)

Valgyti restoranuose skanu. Skanu mums. Sako, kad skanu ir kitiems. Todėl visi restoranuose ir valgo. Nepamirškime vieno dalyko: Pietryčių Azijoje virėjai dažnai naudoja skonio stiprintuvą mononatrio glutamatą, sutrumpintai MSG. Europoje šis maisto priedas žymimas E621, SveikasVaikas.lt sako, kad tai vengtina medžiaga, ir tiesa, kad Europoje nemažai žmonių jau ieško produktų be šio priedo. Lietuvoje šį skonio stiprintuvą deda į čipsus ir marinuotas silkes – užtat jų užvalgius norisi dar – kitaip tariant labai skanu. Vieno kilogramo MSG maišelį parduotuvėje netoli mūsų parduoda po 7,60 ringito (6,50 Lt).