FAQ: Sveikata, draudimas, skiepai

kovo 10, 2008  
Temos: FAQ / DUK, Sveikata

Iki šiol rimtų negalavimų neturėjom. Tiesa, kartą Gvatemaloje, kai buvom apsistoję pas vieną vargingą šeimynėlę, Katja valėsi dantis su

family in Uspantan, which invited us to stay in their house

family in Uspantan, which invited us to stay in their house

užterštu vandeniu, ko pasekoje ji susirgo viduriavimu. Su juo teko kovoti net 6 mėnesius. Gydėm šį sutrikimą natūraliais vaistais, o ne chemikalais, kurie užmuša geras ir blogas bakterijas per 3 dienas. Tiems kas domisi natūralumu, bakterijas žarnyne galima nugalėti su juoduoju graikišku riešutu, kurio turbūt negausite Lietuvoje, tačiau Centrinėje ir Pietų Amerikoje jis egzistuoja. Šito riešuto kapsules taip pat pardavinėja JAV firma „Natures Sunshine“, kuri turi ofisus ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse.

Be to, egzistuoja medis ispanišku pavadinimu Jacaranda (tariasi „chakaranda“, kaip jis vadinasi angliškai ar lietuviškai, sunku pasakyti), kurio žiedlapių arbata ir panašūs ekstraktai irgi gydo žarnyną.

my great blue wheelchair in Cartago hospital after the attack

my great blue wheelchair in Cartago hospital after the attack

Kartą teko apsilankyti ir vienoje Kosta Rikos ligoninėje po to kai mus su pagaliu užpuolė vienas narkomanas ir vanojo Katją į akmenį. Cartago miesto ligoninėje daktarai padarė tris kairės kojos rentgeno nuotraukas norėdami įsitikinti jog lūžimo nėra. Nors tikėjomės suploti apie šimtą dolerių už konsultaciją ne-gyventojams, tačiau, mūsų nuostabai, šios ligoninės administracija išgirdus pasakojimą apie užpuolimą nusprendė mus aptarnauti nemokamai.

Dar nepaminėjau dantistų, kuriuos iki 2007 metų galo buvom aplankę Meksikoje, Belize bei Ekvadore, bei nuolatinių Katjos apsilankymų pas įvairių šalių fizio-terapistus ir kiropraktikus (angl. „quiropractic“, nežinau kaip lietuviškai) beieškant jos nugaros raumenų chroniško negalavimo. Tiesa, Ekvadore, po konsultacijos su neurologu, berods daugiau mažiau išaiškėjo, jog tai greičiausiai bus „myofascial“ sindromas (arba „fibromyalgia“).

Trumpi sveikatos patarimai

Keletas patarimų besiruošiantiems keliauti į tolimas šalis, kuriose maisto ir bakterijų kultūra skiriasi nuo europinės.

Prieš išvykstant į Afriką (2004 m.) net iš kelių šaltinių buvau gavęs patarimų atvykus į naują šalį gerti daug jogurto. Paslaptis ta, jog jogurtas paprastai turi savyje bakterijų, kurios būdingos vietiniam regionui. Suvartojus 1-2 litrus kuo natūralesnio jogurto pirmomis atvykimo dienomis, jūsų organizmas apsipras su vietinėmis bakterijomis ir taip sumažinsit šansus jog kelionės metu pagautos bakterijos sukels ligas.

Be to, Lietuvoje turbūt visi žino jog česnakas yra natūralus antibiotikas. Tad jį intensyviai vartoti kelionės metu būtų irgi patartina.

Na ir lieka paminėti laktobacilas (lactobacilos), kurias turėtų pardavinėti bet kurioje vaistinėje. Tai „gerosios“ bakterijos, kurios stiprina žarnyno atsparumą. Jos auginamos iš pieno arba sojos, ir pardavinėjamos vaistinėse kapsulių arba tablečių pavidalu. Jei būsit Meksikoje, ten vaistinių tinklas „Farmacias Similares“ (su storu baltaūsiu Dr.Simi personažu) turi labai pigius sojos laktobacilų paketus (100 kapsulių – $10 arba mažesniais kiekiais).

Draudimas

Susimokėti įnašą į komercinę draudimo kompaniją yra kaip ir svarbiausias dalykas keliautojams. Neslėpsim, jog mes blaškomės be sveikatos draudimo nuo pat pradžios. Kai startavom lyg ir svarstėme tokį įsigyti. Ieškojom Internete pigesniu variantų. Buvom radę Australijos kompaniją WorldNomads kuri tuo metu bent jau vokiečius keliautojus draudė sąlyginai pigiai (Lietuvos jų sąraše nebuvo), bet galiausiai nusprendėm kad finansiškai tokios paslaugos negalim sau leisti. Per daug jau brangu. Pamenu, kai keliavau 2 mėnesius per Rytų Afrikos šalis (Etiopija, Kenija, Tanzanija, Zambija, Pietų Afrikos Respublika), agentė draudimo polisą įvertino dvigubai (240 Lt) nei kainuoja keliaujant po Europos šalis. Kai pervažiavau minėtas šalis, dvigubos grėsmės sveikatai, lyginant su Europa, tikrai nepastebėjau…

Apie draudimo kompanijas, kurios iš centą skaičiuojančių piliečių uždirba gerą pelną, turiu savo asmeninę nuomonę, tačiau viešai publikuoti nesinori, kad tik neprisikalbėčiau 🙂 kaip sakoma, tfu tfu tfu…

Skiepai

Keliaujame nežinodami į kur, tad skiepijomės nuo visko kas įmanoma. Vidurių šiltinė, difterija-stabligė, hepatitai A+B, meningokokinė infekcija, poliomielitas ir geltonasis drugys. Bendroj sumoj skiepams gaunasi keli šimtai litų, tačiau tai nebrangi investicija į jūsų sveikatą. Ypač, jog daugelis iš suleidžiamų skiepų galioja 3-5 metus, o difterija su polio – 10 metų.

Konsultacijos, kokių skiepų reikia, geriausia ieškoti infekcinėse ligoninėse, pas tropinių ligų gydytojus ar panašiose gydymo įstaigose.

Informacija „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro“ tinkapyje: http://www.ulac.lt/keliautojams

Infekcinė ligoninė

tinklapis, Birutės g. 1/20, Žvėrynas, Vilnius

Čia gausite tiek išsamią konsultaciją apie reikiamas vakcinas bei kainas.

Be to, galite pasiskaityti šį dokumentą, paruoštą Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos: skiepai keliautojams (pdf).

Dar daugiau apie skiepus pagal šalis skaitykite šiame dokumente (pdf).

Svarbi pastaba: norime tiesiog jus informuoti, kad joks pasaulio daktaras neduos 100% garantijos, jog patys skiepai (vakcinos) nekenkia žmogaus sveikatai. Vargu ar net skiepų kūrėjai žino ilgalaikes vakcinų pasekmes žmogui. Tiesa yra viena – dauguma skiepų silpnina jūsų organizmo imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais nutinka, jog skiepai vaiką ar suaugusį tiesiog suparalyžuoja iki gyvenimo pabaigos. Taip pat, daugeliu atveju, turbūt būtų naudingiau liga persirgti ir taip sustiprinti savo organizmo kovą prieš antikūnius ir bakterijas… Nepamirškite, jog medicinos industrija – tai vienas iš pelningiausių verslų pasaulyje. Daugiau informacijos apie teorijas, kodėl vakcinos nėra gerai, galite pasiskaityti interviu su vakcinų kūrėju (originalas angliškai), bei peržiūrėti šiuos filmus.

Taip pat patarimų ir informacijos galite ieškoti Facebook grupėje „Skiepai, vaistai ir ligos“.

Maliarija

Nei skiepų, nei 100% prevencijos nuo maliarijos neegzistuoja. Keliautojai turo po užkrėstas zonas metu gali reguliariai gerti maliarijos prevencijos tabletes. Susirgus šia liga, vis tik geriausia yra keliauti į artimiausia vietinę vaistinę ir nusipirkti ten parduodamas maliarijos parazitą neutralizuojančias tabletes. Atsargiai su maliarijos simptomais. Gal atrodys, kad gavot peršalimą, ar šiaip paprastas negalavimas, tačiau jei per paskutinius 12 mėnesių keliavote po maliarijos zonas, arba jose vis dar esate, būtinai pirmiausia išsitirkite dėl maliarijos! Juokauti ir laukti turint šią ligą yra labai pavojinga.

Daugiau informacijos apie maliariją rasite čia (pdf).

Komentarai

  1. laima sako:

    gyvenu uzsienyje pas vyra rado hepatita b man padare tyrima del hepatito b buvo neigiamas ir dabar vakcinuos snd gavau pirma skiepa kita gausiu po savaites trecia po 21 dienos ir ketvirta po metu. norejau suzinoti kada pradeda veikti skiepas. ir ar yra galimybe kad kai dariausi tyrima buvau trumpa laika uzsikretus ir to tyrimas neparode?

  2. Daina sako:

    Sveiki, ketinu su vyru vykti i Angola porai metu. Suprantu, kad skiepytis nuo maliarijos yra butina, bet esu labai daug kam alergiska (biciu nuodams, ivairiems antibiotikams, zemuogems, serumui nuo stabliges). Ar man negali buti kokiu komplikaciju? Be to, skaiciau, kad dar ir nuo geltonojo drugio reikia skiepytis. Ar tikrai butina?
    Dar vienas klausimas, per kiek laiko po pasiskiepijimo vakcina pradeda veikti?
    Aciu.

    • Labas Daina, nuo maliarijos skiepų Lietuvoje, kiek žinom, nedaro. Daktarai rekomenduoja tabletes, kurios „sumažina galimybę“ susirgti maliarija, tačiau neapsaugo 100%. Jei turi daug alergijų – dėl konkrečių skiepų geriausia pasikonsultuoti su daktaru infektologu, ar skiepų kabinetuose paminėtuose mūsų FAQ. Vakcinos pradeda veikti iš karto po susileidimo. O dėl komplikacijų – jų visuomet gali būti ir nesvarbu ar tai vakcina, ar kitas cheminis nenatūralus vaistas.

  3. agne sako:

    vaziuojame su dar dviem draugais pasitrankyt po meksika, bet ai… gal be kiepu pranesiot!

  4. Aidas sako:

    Laiku atsirado skyrelis nes kaip tik jau norejau klausti apie sveikata, bet vienas klausimas liko …
    ar nekiltu problemu keliaujant ilgesni laika jei yra tam tikra liga reikalaujanti pastoviai vartoti vaistus. aisku galima pasiskaiciuoti ir veztis , bet ar kertant sienas tai nebutu pripazinta, kaip kontrabanda ?

    • Augustas sako:

      Apie tokius dalykus reikalui nesant negalvojame. Jei bus tokia baisi liga, kad reikes vartoti vaistus, kuriu neleidzia pervezti per siena, tai gal toj kondicijoj geriau bus sedeti vienoje vietoje ir nekeliauti. Bet, tiesa pasakius, musu kupriniu kertant sienas iki sio momento dar niekur netikrino.