Malaizijos maisto salės ir vegetariški restoranai

14 birželio, 2010  
Temos: Malaizija

Atrodo, kad malaiziečiai nepratę gamintis valgyt namie. Tai, kaip dauguma jų maitinasi, angliškai vadinasi Food Courts. Lietuviškai tai būtų „maisto kiemas“, bet aš tai pavadinčiau „maisto salės“.

no images were found

no images were found

no images were found

no images were found

no images were found

Kaip pasakojo mūsų draugas kinas-malaizietis Chan, prieš kokius 30 metų gatvėse buvo daug prekiautojų maistu iš vežimėlių. Valdžia nusprendė, kad toks maisto gaminimas yra nehigieniškas, ir sugalvojo šituos prekeivius sugrupuoti į maisto sales. Šiais laikais tai atrodo maždaug taip – praktiškai kur beeitum gali rasti kažką panašaus į restoranus. Tik skirtumas tas, jog po vienu stogu darbuojasi keletas nepriklausomų virėjų. Kiekvienas jų turi savo mini virtuvėlę, dažnai atrodančią kaip gerai išvystytas metalinis vežimėlis.

Pasitaiko ir labai didelių maisto salių, kurios labiau panašios į maitinimo turgų. Šimtai stalų, o aplink juos dešimtys virėjų su savais vagonėliais. Dauguma prekiauja mėsiniais patiekalais, kiti galbūt specializuojasi viščiukų sriuba (dažnai matome „chicken soup“ reklamas), treti prekiauja saldumynais ir t.t. Šalyje gyvena trys pagrindinės tautybės – malajai, kinai ir indai. Tad galima paragauti visų jų tradicinių patiekalų bei šių virtuvių mišinio.

Kaip teigė vienas mus pavežęs vairuotojas indas:

– Jei valgytumėte mėsą, jums neužtektų metų išbandyti visus įmanomus patiekalus Malaizijoje.

Vegetarams

no images were found

Keliaujantiems vegetarams bent jau vakarinėje Malaizijos pakrantėje, kur gyvena daug kinų, neturėtų sudaryti kėblumų skaniai pavalgyti. Tokiuose restoranose vyrauja sojos produktai ir žalialapės daržovės. Šviežių salotų derinių matom labai retai, tačiau kinai daržovių ilgai neverda, tad daržoviniai patiekalai vis tiek lieka gan maistingi.

Vien receptų iš sojos galima suskaičiuoti turbūt per 20. Skirtingi skoniai, skirtingas paruošimas, ir dažnai kiekvienas jų turi savo nevegetarišką pavadinimą: viščiukas, žuvis, džiovinta jautiena, ir panašiai. Visą šių sojos produktų įvairovę labai sunku nupasakoti. Sojos gaminių čia labai daug, tad įtariam, kad naudojamos pigios ir, ko gero, genetiškai modifikuotos (GM) sojų pupelės. Kaip supratom, Malaizijoje GM reikalais niekas nesidomi.

no images were found

 

no images were found

no images were found

no images were found

no images were found

Indų restoranų bufetuose taip pat dažnai galima rasti kelis skanius patiekalus be mėsos. Nemėgstantys aštraus maisto virėjų net nesiteiraukit apie patiekalų aštrumą. Jie teigs, kad „tik truputuką“ arba „visai be aštrumo“, tačiau kiek bandėm, praktiškai viskas būdavo aštroka arba aštru, išskyrus ryžius.

Suši

Japoniško maisto megėjai irgi nebus nuskriausti. Miestuose galima rasti įkandamus suši restoranus, o dideliuose supermarketuose visuomet yra skyrius, kuriame parduodami keliasdešimties rūšių įkandami sušiai. Vieno suši gabaliuko kaina, priklausomai nuo ingredientų, 1,20-2,00 ringitai (1-1,7 Lt). Paprastai supermarketo suši dizaineriai siūlo ir dėžutę su įvairių gabaliukų kombinacijomis. Tokios dėžutės kaina vidutiniškai 10 ringitų.

no images were found

Kainos

Kainos gatvės restoranuose, kitaip tariant, maisto salėse, salyginai žemos. Pavalgyti galima už vidutiniškai 3 ringitus (2,5 Lt), be gėrimo. Mes vegetariškuose restoranuose pavalgom už 3-4,5 ringitus. Priklausomai kokios didelės tą dieną mūsų akys pamačius įvairovę patiekalų – tiek ir sumokam. Dažniausiai prisidedam per daug ir būnam persivalgę. Mažų ir siaurų akių žmogučio porcija kainuoja ne daugiau 3 ringitų.

Sako, kad skanu

no images were found

Valgyti restoranuose skanu. Skanu mums. Sako, kad skanu ir kitiems. Todėl visi restoranuose ir valgo. Nepamirškime vieno dalyko: Pietryčių Azijoje virėjai dažnai naudoja skonio stiprintuvą mononatrio glutamatą, sutrumpintai MSG. Europoje šis maisto priedas žymimas E621, SveikasVaikas.lt sako, kad tai vengtina medžiaga, ir tiesa, kad Europoje nemažai žmonių jau ieško produktų be šio priedo. Lietuvoje šį skonio stiprintuvą deda į čipsus ir marinuotas silkes – užtat jų užvalgius norisi dar – kitaip tariant labai skanu. Vieno kilogramo MSG maišelį parduotuvėje netoli mūsų parduoda po 7,60 ringito (6,50 Lt).

Komentarai

  1. Irmantas parašė:

    O kokia yra jūsų nuomonė apie MSG?

    Mes su Birute jo privengiam. Bet Kopenhagoje turėjom pažįstamų kinių ir jos gamindavo maistą su MSG. Skanu tai tikrai, bet kažkaip truputį baisu.

    • Katja & Augustas parašė:

      Mes tikime, kad MSG – tai nuodas. Praeitais metais Lietuvoje net silkės nepirkdavau supermarketuose, nes visos jos su glutamato priedais… Kažkur esam skaitę, kad vienas mokslininkas darė eksperimentus su pelėm – žiūrėjo, kaip jos reaguoja į MSG. Rezultatų nepamenu, bet išvada buvo, kad MSG – tai nuodas.

      Gal net cia esu skaites apie tai: http://blog.sveikasvaikas.lt/?p=291

  2. Vladas parašė:

    Šiandien kaip tik girdėjau per radiją, kad Indonezijoje namie maistą gaminant dažnai naudojamas E621…