Indiškos smulkmenos – prekyba

kovo 21, 2010  
Temos: Indija

DSCF0873

American KaKa pistacias

Vis dar gyvename Varkala miestelyje, kuris yra Indijos pietuose, Keralos valstijoje. Iš čia išvažiuojam gegužės pradžioje.

Šiame įraše pasidalinsime su jumis keletu pastebėjimų apie vietinės prekybos subtilybes.

Įpakavimai

Seni laikraščiai, spalvingos gumelės ir kokoso pluošto virvelė – juos čia turi absoliučiai visi pardavėjai ir visose prekyvietėse (kioske, turguje, parduotuvėje). Nesvarbu ką bepirktum – prekės bus visuomet įpakuojamos į laikraštį. Ir jei tai mažas paketas – bus užmaunama gumelė, didesnis – aprišamas virvele. Iš mažesnių įpakavimų mums laikraštyje yra tekę parsinešti rozetės adapterį (kuris beje jau turėjo kartotinę dėžutę), chalvos gabalėlį (kitokia nei lietuviška), ir panašiai. Didesni paketai – tai kilogramas obuolių, vynuogių ar bananų, ar šiaip kokia lėkštė ar kita namų reikmė.

Beje, plastikiniai maišeliai čia dalinami nemokamai. Tad dažnai laikraštinį paketą prekeiviai kesinasi įdėti dar ir į naują maišelį. Kadangi mes juos namie perplaunam ir visuomet nešiojamės su savimi, tad pastoviai tenka tos plastmasės atsisakinėti.

MRP – Maximum Retail Price

IMG_8063

MRP price on LION deseeded dates

Mums, ir turbūt visiems Indijoje besisvečiuojantiems, labai patinka faktas, jog prekių kainos yra užrašytos ant įpakavimo. Beveik kaip tarybiniais laikais. Tai vadinama MRP – išvertus iš anglų kalbos būtų „didžiausia mažmeninės prekybos kaina“. Tai reiškia, kad prekeivis neturi teisės apmokestinti brangiau nei užrašyta. Perkant daiktus kioskelyje ar mažoje krautuvėlėje – mokėsite tiek kiek užrašyta. Jei tai kiek didesnė parduotuvė, ar net visas supermarketas – kaina bus net šiek tiek mažesnė.

Verslo modelis I

Jei užsimanysi mažoje parduotuvėlėje nusipirkti kokią nors prekę keliais vienetais daugiau nei paprastai, tai nenustebkite jei jums to kiekio niekas neparduos, motyvuodami tuo, jog po tavęs ateis kiti pirkėjai, kuriems irgi reikia palikti tos prekės. Nepadės net siūlymas sumokėti kiek daugiau nei įprasta. Taip yra nutikę ir vienam mūsų draugui, kuris vietoje dviejų pakelių kefyro (čia vadina „curd“), persigalvojo ir užprašė dar poros.

Juk svarbiausia – humaniškumas!

Verslo modelis II

DSCF0791

Buying another load of young coconuts - we drink coconut water every day!

Jauno kokoso riešuto vanduo – turi daug naudingų medžiagų, ir be to karščių metu puikiai atvėsina kūną. Kiekvieną rytą mes su Katja jo išgeriam po pusę litro. Tad kas 3-4 dienas einam apsiprekinti pas lady coconut (kokosų mamą), kuri darbuojasi kiekvieną dieną netoli pliažo. Pas ją paprastai išgeriam po 2-3 kokosus, ir dar virš 20 prisikrovę į kuprinę tempiam namo (25 min. pėsčiomis).

30 metrų nuo mūsų moteriškės yra kitas kokosų pardavinėtojas. Nei vienas nei kitas – nėra draugai. Kitaip tariant – tikri konkurentai. Pamenu, kai tik pradėjom urmu pirkti kokosus, išbandėm po pirmą partiją pas abu. Kai apsisprendėm būti pastovūs moteriškaitės klientai, pas aną vyruką nebeužsukdavom, nors pirmais kartais jis, turėdamas vilties, vis mostelėdavo mums ranka. Nuo to laiko įsirašė jis mus į juodą sarašą.

IMG_8060

Coconut husks in our backyard - Yes, we ate all this ;)

 Kartą mūsiškė kokosininkė nedirbo kelias dienas iš eilės, nes neturėjo kokosų. Kaip supratom, tuo metu sirgo žmogelis, kuris lipa į 20 metrines palmes ir nuskabo kekes su kokosais. Buvom baisiai pasiilgę to gardėsio, ir prisistatėm pas konkurentą. Nespėjom net prisiartinti, o jis akis nuleidęs tepasakė griežtai „Ne ne. Kokosų neturiu.“ Taškas.

Komentarai

  1. dzumis sako:

    Pinigų dar nesugadintas kraštas 🙂 Principai svarbiau už pelną! Jėga!